Šalies vadovas pirmadienį sakė turįs vilties, kad techniniai argumentai gali įtikinti Latviją ir Estiją, jog elektros pirkimas nebūtų naudingas ekonomiškai ir kenktų siekiui sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa, atsijungiant nuo Rusijos kontroliuojamo žiedo.
„Velnias slypi detalėse, ir yra daug dalykų, susijusių su technine reikalo puse, kurios gali parodyti, kad Astravo elektros pirkimas, jeigu tokia bus pradėta gaminti, nėra nė kiek naudingesnis ekonominiu požiūriu, o geopolitiniu, sinchronizacijos projekto įgyvendinimo požiūriu yra žalingas“, – žurnalistams Vilniuje sakė G. Nausėda.
„Jeigu mums pavyks šitoje diskusijoje pažengti į priekį diskutuojant su partneriais, manau, kad niekas čia dar nėra palaidota, juo labiau, kad Lietuvos sprendimas nepirkti elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės yra tvirtas“, – teigė prezidentas.
„Aš tikrai manau, kad šiuo metu visas svorio centras turi keltis iš politinio lygmens į žemesnį lygį, kuriame ministrai, energetikos ekspertai labai aiškia išdėlioja visą seką sprendimų arba pasekmių, kurios gali būti susijusios su štai tokiu kol kas ribotu solidarumu, ir tada tegul mūsų partneriai sprendžia“, – kalbėjo G. Nausėda.
Lietuvos vyriausybė teigia, kad Baltarusija atominę elektrinę netoli Lietuvos sienos stato nesilaikydama saugumo standartų, ir ragina blokuoti elektros importą iš šios elektrinės.
Kaimyninė Latvija tam nepritaria, sakydama, kad blokada pabrangintų elektrą ir padidintų rizikas energijos tiekimo saugumui, todėl išlieka galimybė, kad elektra į Baltijos šalių rinką galėtų patekti per Rusiją ir Latviją.
G. Nausėda pirmadienį sakė, kad „šiandien tikrai būtų dar per anksti kažką arba laikyti galutinai priimtu, arba galutinai atsiradusiu aiškumu“.
„Nėra dar šiandien to aiškumo, ir manau, kad artimiausi mėnesiai ar metai galėtų būti tolesnio intensyvaus darbo metai“, – sakė prezidentas.
„Politiniu lygiu (...) ir baltarusiai, ir partneriai Baltijos šalyse ir ES yra informuoti apie mūsų principinį sprendimą nepirkti, ir tada klausimas, net jeigu tokia atominė elektrinė veiktų, koks būtų jos ekonominis modelis ir ekonominis pateisinamumas“, – kalbėjo G. Nausėda.
