„Susipažinome su Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos kalba 74-ojoje JT Generalinėje Asamblėjoje, kurioje žymi dalis buvo skirta Rusijai.
Pateiktas šabloninių štampų rinkinys mūsų šalies atžvilgiu, pripažįstame, sukėlė apgailestavimą.
Nekelia abejonių: „rusiškosios dalies“ tekstas kalboje parengtas „specialistų“, pasikausčiusių, kaip pateikti ir realizuoti griežtą antirusišką oficialiojo Vilniaus kryptį. Neatsitiktinai dėl to, kad tai atrodo kaip labiau tam tikros rūšies oponavimo Rusijai visomis kryptimis manifestas, „kelių žemėlapis“, vedantis mūsų dvipusius santykius į visišką aklavietę. O krapštytis iš jos anksčiau ar vėliau teks. Kol kas, tiesa, neaišku, kas iš Lietuvos pusės ir kada tuo užsiims. Palauksime...“ – dramatiškai užbaigiamas Rusijos ambasados pranešimas.
Gitano Nausėdos kalba Jungtinėse Tautose
Rusija toliau bando destabilizuoti kaimynystėje esančias šalis, tęsiasi „pasibaisėtini Rusijos kariniai veiksmai prieš Ukrainą“, į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją ketvirtadienio naktį Lietuvos laiku kreipėsi Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda.
„Rusija, nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, paskatinta menkos tarptautinės bendruomenės reakcijos į 2008 metų agresiją prieš Sakartvelą, toliau bando destabilizuoti jos kaimynystėje esančias šalis. Jau penkerius metus tęsiasi pasibaisėtini Rusijos kariniai veiksmai prieš Ukrainą“, – pažymėjo šalies vadovas.
Jis pabrėžė, kad Lietuva griežtai smerkia šį besitęsiantį tarptautinės teisės pažeidimą ir priminė „šaliai agresorei, kad ji privalo laikytis Jungtinių Tautų Chartijos, Helsinkio baigiamojo akto ir dvišalių susitarimų su Ukraina nuostatų“.
Lietuvos prezidentas pakartojo, kad šalies iš toliau lems Gruzijos ir Ukrainos nepriklausomybę, niekada nepripažins Krymo aneksijos, kaip ir Abchazijos bei Pietų Osetijos okupacijos, rodo Prezidentūros išplatintas kalbos tekstas.
„Dalis politinių lyderių kelia idėją kurti naują geopolitinę erdvę nuo Atlanto vandenyno iki Vladivostoko, kuri įtrauktų ir Rusiją. Mintis įdomi, tačiau ar mes jos įgyvendinimui turime bendrą pagrindą? Ar turime bendrų vertybių? Atsakymas yra „ne“!“ – kalbėjo G. Nausėda.
Jis teigė, kad šalys turėtų „nepalaikyti sąjungų, kuriose vienos valstybės tampa istorijos subjektais, o kitos – viso labo objektais“. „Iki šios dienos Rusija nepadarė nieko, kad nusipelnytų mūsų pasitikėjimo. Ar tai gali pasikeisti? Taip! Mes būtume pirmieji, kurie pasveikintų tokį pokytį – demokratinę Rusiją, kuri gerbtų tarptautinę teisę ir kitų šalių suverenitetą“, – teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas priminė Lietuvos, skaudžiai nukentėjusios per abu pasaulinius karus, patyrusią dviejų totalitarinių režimų – nacizmo ir stalinizmo – priespaudą, istoriją.
„Istorija yra puiki mokytoja. Ji mus moko nekartoti praeities klaidų. Ji taip pat įkvepia mus siekti naujų aukštumų. Vos prieš mėnesį mes minėjome 80-ąsias gėdingo Molotovo–Ribentropo pakto metines. Šis nuodėmingas suokalbis nulėmė Antrojo pasaulinio karo pradžią ir trijų Baltijos šalių okupaciją“, – priminė prezidentas.
