REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors laukuose dar galima pamatyti vadinamą gandrų Seimą – pavienius gandrų pulkus didesnė dalis sparnuočių jau paliko mūsų šalį. Mokslininkai sako – stebėtis nėra kuo, ilgasnapiai paiso ne kalendoriaus, o renkasi kuo geresnius orus kelionei į pietus. Gamtininkai prašo žmonių nemaitinti kelionei pasiruošusių paukščių, kadangi kitu atveju jie pakeis išvykos planus, o tai sparnuočiams gali būti pražūtinga.

Nors laukuose dar galima pamatyti vadinamą gandrų Seimą – pavienius gandrų pulkus didesnė dalis sparnuočių jau paliko mūsų šalį. Mokslininkai sako – stebėtis nėra kuo, ilgasnapiai paiso ne kalendoriaus, o renkasi kuo geresnius orus kelionei į pietus. Gamtininkai prašo žmonių nemaitinti kelionei pasiruošusių paukščių, kadangi kitu atveju jie pakeis išvykos planus, o tai sparnuočiams gali būti pražūtinga.

REKLAMA

„Taip, dar galima matyti Lietuvoje vieną kitą gandrų būrį, kurį vadina liaudis „Seimu“. „Gandrų Seimas“ – net taip vadinasi tas susirinkimas gandrų“, – pasakoja ornitologas Gediminas Petkus.

Tačiau, kaip juokauja ornitologas, netrukus „Seimas“ bus paleistas, nes didesnė dalis sparnuočių Lietuvą paliko jau prieš gerą savaitę, nė nesulaukę minimos Gandrų išlydėtuvių arba šventojo Baltramiejaus dienos.

REKLAMA
REKLAMA

Dalis ilgasnapių ne tik paliko Lietuvą, bet jau, kaip sako Lietuvos ornitologų draugijos atstovas, pasiekė šiltuosius kraštus. Tai rodo speciali ant aštuonių gandrų pritvirtinta įranga.

REKLAMA

„Yra jau vienas gandras Etiopijoje, du Turkijoje, vienas šalia Libano. Tai rodo, kad mūsų gandrai jau gerokai nukeliavę į pietus ir jau netrukus pasieks, žinoma, ne visi, savo žiemavietes“, – pridūrė G. Petkus.

Anksčiau iš Lietuvos gandrai galėjo pasitraukti, kaip spėja mokslininkai, dėl sausos vasaros ir maisto stokos. Pakilusios iš savo gimtųjų lizdų gandrų poros žiemos jau ne kaip šeima.

„Kas įdomiausia, kad patinas su patele žiemoja atskirai. Dažnai būna jų žiemavietės skirtingos. Ir susitinka tik pavasarį patinas su patele. Partnerius jie keičia tada, jeigu įvyksta kokia nelaimė“, – priduria pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA

Etninės kultūros žinovai sako, gandras senovėje laikytas mistine būtybe. Ir laimė būdavo tai šeimai, kurios sodyboje sparnuotis susisuka lizdą.

„Jeigu gandras sodyboje gyvena, tai nelaimė jokia neatsitiks. Sako, gandras žmonių bėdas, ligas bei kitas problemas nuneša į balą ir paskandina. Tai įnamis, kuris nuo senų senovės gyveno netoli žmogaus“, – teigia etnologas Libertas Klimka.

Net jeigu ir labai norėtumėte turėti gandralizdį ir gandrą ant savo namų stogo, tai nereiškia, kad ilgasnapis ant mūsų stogo ir apsigyventų. Pasak mokslininkų, sparnuočiai labai atsakingai renkasi, kur jiems apsigyventi. Pavyzdžiui, čia, prie geležinkelio, gandras lizdo tikrai nesuktų, nes ir triukšmo per daug, ir maisto šeimynai išmaitinti nėra.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 Gandrų kraštu Lietuva vadinama ne šiaip sau. Čia gandrų pasiskirstymas tankiausias visoje Europoje.

Prieš septynerius metus ornitologai suskaičiavo, kad tuomet Lietuvoje perėjo vienuolika tūkstančių gandrų porų. Tiesa, taip bus, kaip priduria jie, kol turėsime elektros stulpus. Juos išnaikinus, prognozuojama, kad gali sumažėti ne tik ant stulpų sukamų lizdų, bet ir pačių raudonsnapių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų