REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos Sąjungos tarybai priėmus naują direktyvą, jog nuo 2021 nebeliks vienkartinio plastiko gaminių, vieni prekybininkai ieško, kuo reikės pakeisti pakuotes, kiti kuria galimybes apsipirkti visai be pakuotės. Tokios parduotuvės atsiranda ir Lietuvoje. Štai viena jų Vilniaus centre – čia pirkėjai ateina su sava tara įsigyti ne tik maisto, bet ir kosmetikos bei buitinių prekių.

Europos Sąjungos tarybai priėmus naują direktyvą, jog nuo 2021 nebeliks vienkartinio plastiko gaminių, vieni prekybininkai ieško, kuo reikės pakeisti pakuotes, kiti kuria galimybes apsipirkti visai be pakuotės. Tokios parduotuvės atsiranda ir Lietuvoje. Štai viena jų Vilniaus centre – čia pirkėjai ateina su sava tara įsigyti ne tik maisto, bet ir kosmetikos bei buitinių prekių.

REKLAMA

Vilnietė Simona renkasi prekes. Tiesa, esame ne įprastoje, o visai neseniai Vilniaus centre atsidariusioje prekybvietėje, kur įvairius maisto ir kosmetinius produktus galima įsigyti be pakuotės.

Šiandien Simona čia ieško dantų siūlo be plastikinės pakuotės ir visai neįpakuoto muilo, kurį galėtų įsidėti į savo daugkartinį maišelį:

„Prieš kokį pusmetį susdomėjau zero waste visu judėjimu ir kažkaip vis daugiau į savo buitį ir namus įtraukiu tų zero waste produktų.“

REKLAMA
REKLAMA

Simonos minima sąvoka „Zero waste“ – nulis atliekų, tai – judėjimas siekiant saugoti gamtą ir į ją išmesi kuo mažiau atliekų. Parduotuvės darbuotojai pasakoja, kad parduodant prekes tenka pasitikėti ir pirkėjų sąžiningumu.

REKLAMA

„Jeigu žmogus ateina su savo tara, mes turim vat atskirai padėtas svarstykles, jie ant savo taros užsirašo, kiek ji būtent sveria ir užsirašo ant dugno ar kur patogiau, tada pasisveria ar maisto prekes, ar kosmetikos ir prisipila ir tada atneša mums ir mes paskaičiuojam“, – sako pardavėka Evelina.

Parduotuvėje konsultantės atskleidžia, kad vienas labiausiai klientus džiuginantis dalykas yra, kad čia jie gali į savo tarą įsipilti ir nusipirkti tokių dalykų kaip šampūnas, kondicionierius. Štai taip paprastai į savo indelį įsipili reikiamos prekės. Ir gali eiti prie kasos susimokėti.

REKLAMA
REKLAMA

Iš sveriamų buitinių prekių populiariausi šampūnai, namų valymo priemonės, skalbikliai, skystis indaplovėms. Iš kruopų daugiausiai žmonės sveriasi avinžirnius, avižinius dribsnius, žalius grikius bei džiovintus mangus. Parduotuvės įkūrėjai tikina sulaukiantys ir klientų padėkų.

„Dėkoja, kad va pagaliau galima nebemėtyti tų indelių ir naudoti tą patį, kad ir plastikinį su dozatorium tiesiog metus, du ir įsipilt, ko pageidauja“, – pasakoja parduotuvės vedėja Monika Dumčiūtė. 

Dar viena pirkėja Ramunė sako, kad tokiems apsipirkimams ruošiasi iš anksto:

„Pasiimu tokią tarą, aišku nuo kažkokių jau seniau pirktų produktų išsiplaunu, išsidžiovnu ir pasiruošiu. Lygiai taip pat su birias produktais, kuriems perkant nereikia pakelio. Ir man nelieka namuose šiukšlių.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visgi klientai esą neretai paklausia, kodėl didžiosios pakuotės, iš kurių jie pilasi į savo tarą, yra plastikinės. Tačiau tai, prekybininkų teigimu, pasirinkta specialiai. Esą kitos medžiagios šiuo atveju nebūtų saugus prendimas. Pavyzdžiui, šampūną ir kitus skystus produktus vežioti stiklinėje taroje – rizikinga.

„Kai kurios prekės tikrai turi būti plastike, o kurį plastiką mes turime, jis yra 1 arba 2 numerio, kuris yra perdirbamas“, – teigia M. Dumčiūtė.

Klausiame gatvės praeivių, ar jiems svarbus gamtos saugojimo klausimas ir ar reikalingos tokios parduotuvės:

„Atrodo, labai išmokytos yra pardavėjos duoti su viskuo maišelį. Ir su vaisias duoda, ir su daržovėm. Viską deda į maišelius, tai aš jas stabdau, sakau, nebedėkit, nereikia, kam mes teršiam tą gamtą.“  

REKLAMA

„Norėčiau kažkaip tobuliau tuos maišelius taupyt ir panašiai, ekologiškiau, bet aišku reikia labiau tada atsidėt ir pačiose parduotuvėse trūksta dar tokių galimybių.“

Ekologiškos parduotuvės sumanytojai paskoja, kad mintis keisti savo įpročius ir patiems imtis aplinkai draugiško verslo kilo pamačius pernykštę viso pasaulio statistiką. Mat iš šimtų milijoninų tonų sunaudoto plastiko perdirbta tik 6 procentai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų