REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tik įsikūręs Daukanto aikštės rūmuose, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atsiraitojo rankoves ir ėmėsi darbo – vetavo tris Seimo priimtus įstatymus. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tvirtina, kad prezidento veto dažnai yra pagrįsti, tačiau taip besielgdamas G. Nausėda gali turėti ir kitų tikslų.

Tik įsikūręs Daukanto aikštės rūmuose, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atsiraitojo rankoves ir ėmėsi darbo – vetavo tris Seimo priimtus įstatymus. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tvirtina, kad prezidento veto dažnai yra pagrįsti, tačiau taip besielgdamas G. Nausėda gali turėti ir kitų tikslų.

REKLAMA

Pagal Konstitucijos 71 straipsnį, Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti. Kitaip tariant, Prezidentas turi veto teisę. Vetuotą įstatymą su šalies vadovo pataisomis svarsto ir priima Seimas.

Gitanas Nausėda per pirmąsias savo darbo savaites veto panaudojo tris kartus. Prezidentas Seimui grąžino svarstyti dvi įstatymų pataisas, kuriomis buvo numatyta politinėms partijoms ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmams toliau neatlygintinai naudotis valstybės turtu bei Miškų įstatymo pataisas. Visiems trims įstatymams, su G. Nausėdos pasiūlytomis pataisomis, Seimas pritarė.

REKLAMA
REKLAMA

Natūralus procesas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, profesorius Šarūnas Liekis portalui tv3.lt sakė, kad dauguma prezidento veto būna pagrįsti, nes kai kurie parlamentarų priimami teisės aktai, profesoriaus žodžiais, būna „perspausti“.

REKLAMA

„Jais stengiamasi labai smulkmeniškai viską reguliuoti, todėl vetavimas ir yra natūralus procesas“, – kalbėjo Š. Liekis.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga sutinka su tuo, kad veto teisę dažniausiai prezidentas naudojasi argumentuotai.

„Dažniausiai turimos teisininkų išvados, todėl absoliučia dauguma atvejų veto paremta rimtais teisiniais argumentais“, – teigė pašnekovas.

Tačiau, S. Spurgos nuomone, G. Nausėda yra politinės patirties neturintis prezidentas, kurio veikimo būdų ar prioritetų nežino nei visuomenė, nei kiti politikai, tad prezidentas savo valdymo stilių formuoja dabar.

REKLAMA
REKLAMA

„Be abejo, jis nori parodyti savo stuburą“, – svarstė S. Spurga.

Š. Liekis pritaria, kad valstybės vadovui dera parodyti didesnį reiklumą kadencijos pradžioje.

„Čia tame nieko bloga nėra“, – įsitikinęs politologas.

Įstatymų kokybė

Seimas priėmė visus G. Nausėdos veto su jo pasiūlymais. S. Spurgos nuomone, tai dar vienas įrodymas, kad leidžiamų įstatymų kokybė Lietuvoje yra žemo lygio.

„Seimas skubotai priima be galo daug įstatymų. Tai yra pataisos, pataisų pataisos, pataisų pataisų pataisos... Kaip kokia sermėga – lopas ant lopo“, – kalbėjo pašnekovas.

Politologas yra pastebėjęs, kad kai kurie politikai giriasi priimamų įstatymų kiekiu, tačiau, S. Spurgos nuomone, dėl to reikėtų gėdinti, o ne išskirti kaip privalumą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Š. Liekis svarsto, kad kartais prezidentas įstatymus vetuoja ne dėl jų kokybės, o dėl jų nepritaikymo Lietuvai. Profesorius pateikė neseną pavyzdį, kai Dalia Grybauskaitė vetavo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą.

Š. Liekis pasakoja, kad šis įstatymas buvo paremtas Europos Sąjungos direktyva dėl pusautomačių ginklų, kurios nuostatos netinka Lietuvos specifikai, tačiau Seimo nariai norėjo kuo greičiau priimti Europos Sąjungos siūlomus pokyčius.

„Pas mus visada puola kažką įgyvendinti ir pasirodyti šventesni nei Romos popiežius. Tuo atveju, prezidentės veto buvo visiškai pagrįstas“, – tvirtino Š. Liekis.

Darė įtaką kitais būdais

Veto teise ne kartą naudojosi ir ankstesni šalies vadovai. Pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo pareigas ėjęs Algirdas Mykolas Brazauskas vetavo 34 įstatymus.

REKLAMA

Valdas Adamkus kol kas yra nepralenkiamas vetuojant įstatymus – per dvi kadencijas prezidentas vetavo 114 įstatymų. D. Grybauskaitė veto teise per savo valdymo dešimtmetį pasinaudojo 81 kartą.

Š. Liekio nuomone, D. Grybauskaitė rečiau naudojosi veto teise nei jos pirmtakas, nes turėjo kitų būdų paveikti parlamentarų nuomonę.

„Grybauskaitė darydavo tiesioginę įtaką frakcijoms per savo žmones. Tai yra visiškai kitas stilius. Tokios galimybės dabartinis prezidentas, bent kol kas, neturi“, – teigė Š. Liekis.

Ar G. Nausėda aktyviai naudosis veto teise, ar bandys veikti kitais būdais, S. Spurgos įsitikinimu, kol kas spėti yra sunku.

REKLAMA

„Kadangi jis politikoje žengia pirmuosius žingsnius, argumentų, kaip čia viskas klostysis, sunku rasti“, – mano S. Spurga.

Paskutiniame šios sesijos Seimo posėdyje už G. Nausėdas pasiūlytas Miškų įstatymo pataisas parlamentarai balsavo vienbalsiai, iš 88 užsiregistravusių Seimo narių visi buvo už.

Už Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą su prezidento teikiamomis pataisomis balsavo 82 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 6 susilaikė, už prezidento siūlomas pataisas valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymui balsavo 85 Seimo nariai, po vieną parlamentarą susilaikė ir balsavo prieš.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų