REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Į teisėjų bei advokatų korupcijos skandalą įsitraukia ir Seimas. Parlamentarai generalinės prokuratūros paprašė bylos detalių ir ruošiasi inicijuoti apkaltos procesą keturiems Aukščiausiojo bei Apeliacinio teismų teisėjams. Tokią opozicijos idėją į valstiečių gretas sugrįžusi Agnė Širinskienė vertina skeptiškai – esą apkalta pakenktų visam tyrimui ir įtariamieji dėl politikų kišimosi galėtų kreiptis į Strasbūrą.

Į teisėjų bei advokatų korupcijos skandalą įsitraukia ir Seimas. Parlamentarai generalinės prokuratūros paprašė bylos detalių ir ruošiasi inicijuoti apkaltos procesą keturiems Aukščiausiojo bei Apeliacinio teismų teisėjams. Tokią opozicijos idėją į valstiečių gretas sugrįžusi Agnė Širinskienė vertina skeptiškai – esą apkalta pakenktų visam tyrimui ir įtariamieji dėl politikų kišimosi galėtų kreiptis į Strasbūrą.

REKLAMA

Tuo metu teisininkai tvirtina, kad parlamentarai turi teisę šiam procesui, o apkalta yra vienintelis instrumentas norint pašalinti aukštos pozicijos teisėją iš pareigų.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį inicijavo teisėjų korupcijos byloje įtariamo Apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino atleidimą. Šalies vadovas paprašė Teisėjų tarybos patarti dėl K. Gurino atleidimo, jam savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

REKLAMA
REKLAMA

Be K. Gurino, korupcijos byloje iš viso įtariami septyni teisėjai – Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys ir Valdimaras Bavėjanas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Kauno administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

REKLAMA

Prezidentūra kol kas nekomentuoja, ar šalies vadovas inicijuos ir kitų įtariamų teisėjų atleidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir Lietuvos apeliacinis teismo teisėjus prezidentas atleidžia pritarus Seimui. Kitų grandžių teisėjus šalies vadovas gali atleisti savarankiškai.

Įtarimai byloje taip pat pateikti šešiems advokatams. Iš viso byloje įvairaus pobūdžio nusikaltimais įtariami 48 asmenys, nagrinėjama apie 110 galimų nusikalstamų veikų. Teisėsauga įtaria, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, jų sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų.

REKLAMA
REKLAMA

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų. Dalis įtariamųjų yra viešai paneigę savo kaltę.

Ruošia apkaltą

Vasarį į viešumą iškilus teisėjų ir advokatų korupcijos skandalui pradėjo aiškėti, kad už palankius sprendimus teisininkams galėjo būti mokami šimtus tūkstančių eurų siekiantys kyšiai. O tarp įtariamųjų prekiavus poveikiu, papirkinėjimu bei piktnaudžiavimu ir žymūs Aukščiausiojo bei Apeliacinio teismų teisėjai. Tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretus ir leido juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir sustabdė jų įgaliojimus. Ir įtariamiesiems teko ne tik žingsniuoti teismų koridoriais su policijos palyda, antrankiais ir dangstantis gobtuvais, bet ir pasėdėti Lukiškių kalėjime.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visgi po kurio laiko teisėjai buvo paleisti ir iki šios dienos Generalinė prokuratūra teismams perdavė tik vieną šios didžiulės bylos epizodą – susijusį su kontrabandos karaliumi vadinamu Viliumi Karaliumi. Bus tiriama, ar šis pernai kartu su kitu įtariamuoju bei advokatu siekė už 35 tūkstančius eurų paveikti Karaliaus bičiulio bylą nagrinėjantį teisėją. Panašu, kad prie korupcijos skandalo tyrimo nori prisidėti ir Seimo nariai.

Štai parlamentarai Vytautas Bakas, Viktorija Čmilytė-Nielsen bei Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė paprašė Generalinės prokuratūros bei Specialiųjų tyrimų tarnybos pasidalinti informacija apie įtarimus Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams Viktorui Kažiui, Konstantinui Gurinui ir Valdimarui Bavėjanui, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui, taip pat ir trumpą potencialių jų nusikalstamų veikų aprašymą. Informaciją peržiūrėjus, parlamentarai svarstytų šiems teisėjams inicijuoti apkaltą.

REKLAMA

„Šiuo atveju, esant tokiai situacijai, Seimas turėtų inicijuoti apkaltos procesą keturiems teisėjams. Jei mes to nepadarysime gali atsitikti taip, kad kai kurie iš jų gali apskritai išvengti atsakomybės ir išeiti į pensiją su dviejų tūkstančių eurų pensija ir mes visi skėsčiosime rankomis", – kalbėjo Seimo narys Vytautas Bakas.

Pasak konservatorės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis jau atsiuntė laišką su tam tikrais tyrimo niuansais:

„Mes informaciją gavome. Ji nėra kol kas viešintina ar viešai prieinama. Bet iš tos informacijos susidaro vaizdas, kad tai yra tikrai rimtas pagrindas teigti, jog buvo sulaužyta teisėjo priesaika ir padarytas šiurkštus Konstitucijos pažeidimas."

REKLAMA

Seimo inicijuotas apkaltos procesas, pagal šalies Konstituciją, yra vienintelis instrumentas, galintis atleisti tokio statuso teisėją, tačiau procedūra gana ilga. Pirmiausia iniciatoriams reikia surinkti ne mažiau kaip ketvirtadalio parlamentarų, o tai yra 36, parašus. Tuomet Seimas balsuoja, ar yra pagrindo apkaltą pradėti, politikams pritarus, darbo imtųsi Konstitucinis Teismas, o po jo išvados jau ir speciali Seimo apkaltos komisija.

Ir galiausiai sprendimą, ar šalinti konkretų asmenį iš pareigų, turės nuspręsti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai. Visgi visam mechanizmui užkurti pirmiausia reikia parašų, o štai liberalai net nėra apsisprendę, ar ryžtųsi apkaltai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Aš pakankamai skeptiškai vertinu inicijuoti apkaltą. Vienas dalykas yra kreiptis dėl informacijos, svarstyti tokį dalyką. Šiuo metu frakcijoje mes svarstome, ar prisijungti prie tokio teikimo, bet galutinio sprendimo dar neturime", – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Tuo metu iš „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atgal pas valstiečius sugrįžusi Agnė Širinskienė mano, jog opozicija su tokiomis idėjomis gali prisižaisti ir pakenkti ikiteisminiam tyrimui. Esą pradėjus apkaltos procesą įtariamieji gali tuo pasinaudoti ir dėl bylos politizavimo net kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre:

„Tai tokie bandymai politizuoti bylą yra palankūs tik tiems žmonėms, kurių atžvilgiu yra ikiteisminis tyrimas, nes sukuria jiems prielaidas sakyti, kad jie buvo nuteisti anksčiau, kad jų teisė į teisingą teismą yra pažeista, kad byla ir tyrimas buvo politizuotas."

REKLAMA

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius tikina, jog Seimo nariai turi teisę iš teisėsaugos prašyti informacijos ir inicijuoti apkaltos procesą net ir nepasibaigus baudžiamojo proceso bylai ar vykstant ikiteisminiam tyrimui: „Juk priesaiką galima sulaužyti veiksmais, kurie diskredituoja, žemina teisėjo vardą. Nebūtinai nusikaltimu. Nematyčiau problemos, kuri neleistų Seimui pradėti apkaltos proceso."

Teisėjų korupcijos byloje jau yra apie penkiasdešimt įtariamųjų, tarp jų aštuoni teisėjai, šeši advokatai, taip pat ir nusikalstamo pasaulio atstovai.  

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų