Klaipėdietė Elena pasakoja, kokią traumą teko patirti netyčia paslydus lauke.
„Į mankštą, tarp kitko, skubėjau ir iš ryto, po uragano Felikso Klaipėdoj. Prie stotelės buvo nukirsti rastai ir Elenytė kaip čiuožė per tuos rastus, tai, žinokite, kregždutė ir po tos kregždutės kelias išėjo, petys buvo operuotas. Dabar nusprendžiau rimtai žiūrėti su tais griuvimais“, – pasakoja pašnekovė Elena.
O štai kitą klaipėdietę Vidą nuo rimtos traumos išgelbėjo kasdienė mankšta.
„Teko kristi man į upelį ir koja visa buvo susisukusi. Koja nei lūžo, nei išsinarinau. Galvoju, kad čia vis dėl to sporto, nes aš jau maždaug 8 metus užsiiminėju (mankšta – aut. past)“, – istorija dalinasi Vida.
Senjorus ragina užsiimti mankšta
Lietuvių patarlė sako: jei žinotum, kur griūsi, pasidėtum pagalvę. Tačiau Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai senjorams pataria ne pagalvės ieškoti, o ateiti į griuvimo prevencijos mankštą.
„Tvirtina (senjorai – aut. past.) savo raumenis, atlieka lankstumo pratimus ir taiko griuvimo prevencijai pritaikytus specialius pratimus ant nestabilių paviršių. Naudojame kamuoliukus, elastines juostas ir bendraujame ta tema, kaip pritaikyti namų aplinką, galbūt avalynę“, – pasakoja sveikatos stiprinimo specialistė Alina Bocman.
Specialių mankštų metu tvirtinami raumenys, gerinama koordinacija ir laikysena. Prie senjorų prisidėję gerokai jaunesni klaipėdiečiai taip pat pastebi mankštos naudą.
„Ne pirma treniruotė, pastebiu naudą – jau mažiau kliūnu ir raumenys atsiranda. Šiaip jaunas, bet sportuoti, tai reikia man prisiruošti“, – potyriais dalinasi Jonas.
Klaipėdietė Elena antrina Jonui ir negali atsidžiaugti mankštos teigiama nauda.
„Čia vis tiek yra tas, kaip ir šokiai, ta elegancija. Pasitempi ir eini, eini, eini, ir galvoji: „Ei ei ei, pečius! Gražiai, krūtinę į priekį!“ Nors ir senjorė“, – kalba Elena.
Gydytojai kalba priešingai
Visgi, gydytojai pastebi, kad vis labiau populiarėjantis sportas ir aktyvi gyvensena didina traumų tikimybę. Dažniausiai jas patiria vyresni žmonės.
„Jeigu mūsų traumatologijos skyriuje prieš 30 metų buvo jaunų žmonių traumos, gulėjo 20-30-40 metų darbingo amžiaus žmonės su sulaužytomis galūnėmis ir gydėsi, tai šiandieną mūsų traumatologijos skyriuje 80 procentų žmonių yra virš 80 metų“, – pastebi Traumatologijos departamento vadovas Vidmantas Žegunis.
Net suklupę „lygioje vietoje“ senjorai gali patirti sunkią traumą.
„Šlaunikaulio lūžimai klubo sąnario srityje – tai yra tokia trauma, kurių mes vos ne kasdien po vieną, po du žmones pasiguldome pas save į ligoninę ir juos reikia operuoti. Jeigu jų neoperuosi, jie iš lovos nepasikels, o tokiam žmogui pagulėjimas 3-5 dienas lovoje gali virsti kitomis sveikatos komplikacijomis“, – pastebi gydytojas V. Žegunis.
Anot medikų, vyresniems nei 60 metų žmonėms rekomenduojamas ne mažiau kaip valandos trukmės fizinis aktyvumas. Du arba tris kartus per savaitę po 15 minučių reikėtų skirti ir jėgos pratimams: stiprinti kojų, rankų, pilvo preso ir nugaros raumenis. Be to, reikia nepamiršti ir tempimo pratimų. Tiesa, geriausia mankštintis su profesionaliu treneriu.
