REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prieš kelias dienas Gruzijoje kilę kruvini protestai įbaugino ne tik vietinius žmonės, bet ir politikos apžvalgininkus. Kas vyksta šalyje, kuri prieš daugiau nei dešimt metų kariavo su Rusija, o vėliau keitė ne tik prezidentus, bet ir požiūrį į agresyvią didžiąją kaimynę. Ekspertai teigia, kad protestai – ne tik neapykantos Rusijai, bet ir nemeilės savo valdžiai išraiška, o susitarimo ieškoti nėra galimybių, nes nėra politiko, kuriuo pasitikėtų visa tauta.

Prieš kelias dienas Gruzijoje kilę kruvini protestai įbaugino ne tik vietinius žmonės, bet ir politikos apžvalgininkus. Kas vyksta šalyje, kuri prieš daugiau nei dešimt metų kariavo su Rusija, o vėliau keitė ne tik prezidentus, bet ir požiūrį į agresyvią didžiąją kaimynę. Ekspertai teigia, kad protestai – ne tik neapykantos Rusijai, bet ir nemeilės savo valdžiai išraiška, o susitarimo ieškoti nėra galimybių, nes nėra politiko, kuriuo pasitikėtų visa tauta.

REKLAMA

Gruzija yra pikta demokratija, paskutinė „Gallup" tyrimo bendrovės apklausa Gruzijoje parodė, kad net 27 proc. šalies gyventojų jaučiasi pikti. To, matyt, užteko, kad prieš daugiau nei savaitę centriniame Tbilisio Rustavelio prospekte susirinktų tūkstančiai žmonių. Protestas kilo po to, kai Rusijos Dūmos deputatui Sergejui Gavrilovui buvo leista sakyti kalbą sėdint Gruzijos parlamento vadovo kėdėje. Tai itin papiktino Gruzijos gyventojus, kurie nieko nelaukę susirinko į tradicinę protesto vietą – centrinę sostinės gatvę.

Tiesa, S. Gavrivolo kalba Gruzijos parlamente buvo paskutinis lašas piktėjančių gruzinų taurėje, šalies gyventojai jau senokai yra nepatenkinti valdančiąją „Svajonių partija“ ir jos lyderiu turtuoliu Bidzina Ivanišviliu, žmonės įtaria, kad šalį valdo ne partija, bet įtakingos jėgos, besislepiančios už jos. Tai, kaip ir opozicijos paskatinimas protestuoti, virto kruvinu susistumdymu, kuris privertė krūpčioti ne vieną politiką ar apžvalgininką.

REKLAMA
REKLAMA

Santaikos politinėje Gruzijos padangėje kol kas laukti neverta, opozicija, valdančioji partija ir net ortodoksų bažnyčia neturi nė vieno vienijančio žmogaus, kuris galėtų nuraminti ir sutaikyti pykstančią visuomenę. Savo trigrašį kiša ir Kremlius, kuriam bruzdanti šalis geriau nei tylus progresas. Rustavelio prospektas, o ne parlamentas, dar ilgai gali būti vieta, kur sprendžiasi Gruzijos politiniai klausimai.

REKLAMA

Protestais pasinaudos

Politologas Vytis Jurkonis patvirtina, kad Gruzijos politinė sistema jau senokai pasižymėjo aukšto lygio susipriešinimu. Tos stovyklos buvo dar nuo tų laikų, kai prezidentu buvo Michailas Saakašvilis, kurį vieni itin mėgo, o kiti žiūrėjo skeptiškai.

„Po to, kai valdžia pasikeitė, nuotaikos išliko panašios, dabar jos irgi nekinta. „Gruzijos svajonė“, partija, kuri perėmė valdžią po M. Saakašvilio, susidūrė su iššūkiais, nes jų populiarumas buvo pagrįstas kritika M. Saakašviliui, o kai nelieka ko kritikuoti ir reikia dirbti – situacija tampa sudėtingesnė. Opozicija taip pat stengėsi išnaudoti savo politines galimybes, pabrėždavo, kad Gruzijos valdančioji partija ar atskiri politikai yra gana prorusiški ir proeuropietiškumas yra imitacija. Taigi, šiame fone tereikėjo vienos rimtesnės žiežirbos, kad visos įtampos išsilietų į gatves“, – sakė V. Jurkonis.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, protestuose Kremlius taip pat suvaidino savo rolę, nes jiems reikia įskelti žiežirbą, sukelti provokaciją, kad išjudintų abi puses. Todėl visi protestai yra pilietinio aktyvumo, politinių vidaus įtampų ir išorės veikėjų pastangų mišinys.

„Atsakomybė krenta ant viso politinio spektro. Neatsakingai pasielgė valdančiosios daugumos atstovai pakviesdami į Gruziją ir į parlamentą Rusijos atstovą, o opozicija netruko tuo pasinaudoti, bandė susirinkti politinius taškus. Tai irgi nėra gerai, nes jei situacija pasikeistų ir opozicija laimėtų rinkimus įtampa ir susipriešinimas nedingtų. Dabartinė Gruzijos valdžia užsižaidė atvirumo Kremliui korta, nes Kremliaus atstovai ir verslai susiję su Rusija ir jos valdžia, aktyviai veikia regione, šalyje. Tą ignoruoti neatsargu. Ir pastarieji įvykiai tai aiškiai parodo“, – tvirtino politikos mokslų specialistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Protestai Gruzijoje prasidėjo dar ir dėl to, kad šalies parlamento tribūnoje atsidūrė žmogus, kuris buvo aktyvus Abchazijos ir Osetijos „nepriklausomybės“ šalininkas.

Visuomenė įsitempusi ir pilna prieštaravimų

Politologas Laurynas Jonavičius sako Gruzijos visuomenė yra įsitempusi, nes šalyje nėra sutarimo ir dialogo. „Šalyje yra tai, ką galime pavadinti nulinės sumos mąstymas: jei laimi, tai laimi viską ir naudojiesi tuo maksimaliai savo galioms įtvirtinti ir pozicijoms sustiprinti. Tai būdinga daugeliui posovietinių šalių, o Gruzijoje tai dar yra pakurstyta ir išoriniu spaudimu, Rusijos kišimusi. Po 2008 metų karo ir okupacijos Rusijos veiksnys tapo svarbiu Gruzijos politikoje“, – svarstė politologas L. Jonavičius.

REKLAMA

Jis tikino, kad didelių skirtumų tarp Gruzijos politinių partijų nėra, poliarizacija vyksta tik dėl to ar norima palaikyti santykius su Rusija, ar norima nukirsti visus ryšius su ta šalimi.

„Rusijos veiksnys vidaus politikoje veikia negatyviai visus procesus šalyje. Tokiu atveju bet kokią kovą dėl galios ir valdžios galima pakišti po patriotizmo Gruzijai skraiste. Tai tikrąsias proceso priežastis padaro itin neaiškiomis, atsiranda vietos manipuliacijai šalies viduje ir išorėje, o tuo vėl naudojasi Rusija“, – sakė mokslininkas.

Rusija yra nemėgstama Gruzijoje, tai akivaizdu, bet egzistuoja neformalūs ryšiai, taip, B. Ivanišvilio ryšiai yra svarbūs, nemažai kitų politinių veikėjų taip pat turi ryšių su Rusija. Istoriniai, kultūriniai ir turistiniai ryšiai taip pat yra tamprūs. Geopolitinė situacija jų nenukirto.

REKLAMA

„Taip pat dar yra ortodoksų bažnyčia, kurios vaidmuo Gruzijoje itin svarus. Ši bažnyčia, skirtingai nuo Ukrainos, glaudžiai ir stipriai susijusi su Rusija. Jų propaguojamos tradicinės vertybės yra labai panašios, ortodoksų bažnyčia Gruzijoje turi didžiulį palaikymą ir yra tampriai susijusi su Maskvos patriarchatu ir įtaka iš ten. Kultūriniame, mentaliniame lygmenyje šie dalykai vaidina didelį vaidmenį ir kursto įtampas tarp kultūrinių, mentaliteto dalykų ir geopolitinių, strateginių dalykų. Tada atsiranda vidiniai prieštaravimai“, – svarstė L. Jonavičius.

Jis taip pat priminė, kad iš Europos Sąjungos (ES) nėra galutinio postūmio, narystės perspektyvos pažado. Jei žiūrėsime iš Lietuvos perspektyvos Gruzija nelabai skiriasi nuo Ukrainos. Tai šalis, kuri laikoma daugiausiai pasiekusi demokratijos, žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės srityse.

„Lietuva remia ir daro daug, kad „prastumti“ tą pačią ES narystės perspektyvą, buvo daug dirbama bevizio režimo klausimu, taigi nemanyčiau, kad galima brėžti didelius skirtumus. Tai šalys, į kurias Lietuva yra investavusi daugiausiai ir manau toliau investuos“, – sakė politologas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų