REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
11
Černobylio katastrofa: kaip viskas vyko  (nuotr. SCANPIX)

Černobylio atominė elektrinė (AE) buvo pastatyta Ukrainos šiaurėje, už 11 kilometrų nuo sienos su Baltarusija, ant Pripetės upės kranto. Pirmoji AE statybų dalis vyko 1970-1977 metais, tuomet buvo pastatyti pirmasis ir antrasis blokai su reaktoriais RBMK-1000. Antrasis etapas (trečiojo ir ketvirtojo blokų statybos su analogiškais reaktoriais) buvo užbaigtas 1983-ųjų pabaigoje.

11

Černobylio atominė elektrinė (AE) buvo pastatyta Ukrainos šiaurėje, už 11 kilometrų nuo sienos su Baltarusija, ant Pripetės upės kranto. Pirmoji AE statybų dalis vyko 1970-1977 metais, tuomet buvo pastatyti pirmasis ir antrasis blokai su reaktoriais RBMK-1000. Antrasis etapas (trečiojo ir ketvirtojo blokų statybos su analogiškais reaktoriais) buvo užbaigtas 1983-ųjų pabaigoje.

REKLAMA

Černobylio AE taip pat buvo statomi ir penktasis bei šeštasis blokai, tačiau nuo 1981-ųjų vykdytos ir toli pažengusios statybos buvo sustabdytos po katastrofos.

Projekte Černobylio AE galingumas po visų blokų statybų pabaigos turėjo pasiekti 6 tūkst. megavatų, 1986-aisiais keturi energijos blokai bendrai siekė 4 tūkst. megavatų galingumą. Primename, kad Ignalinos AE abiejų blokų maksimali galia siekė 3 tūkst. MW. Ignalinoje buvo naudojami naujesnės kartos RBMK-1500 reaktoriai. Abi šios elektrinės savo laiku buvo vienos galingiausių visame pasaulyje.

1970-aisiais visiems Černobylio AE darbuotojams ir jų šeimų nariams buvo pastatytas naujas miestas, gavęs Pripetės pavadinimą.

REKLAMA
REKLAMA

Buvo numatyta, kad mieste gyvens 75-78 tūkst. gyventojų. Miestas augo itin sparčiai, ir jau 1985-ųjų lapkritį jame gyveno 47,5 tūkst. žmoni, kasmet prisidėdavo po 1,5 tūkst. Vidutinis miesto gyventojų amžius – 26 metai, mieste gyveno daugiau nei 25 tautybių žmonės, rašoma aif.ru.

REKLAMA

Katastrofa

1986-ųjų balandžio 25-oji, 1.00 val. Pradėti AE 4-ojo energijos bloko stabdymo planiniam remontui darbai. Tokių stabdymų metu įvairūs būdavo atliekami įvairūs įrangos bandymai, tiek pagal instrukcijas, tiek ir nestandartiniai, kurie būdavo vykdomi atskiru nurodymu. Šio stabdymo metu buvo planuojama patikrinti taip vadinamo „turbogeneratoriaus rotoriaus stabdymo“ režimą. Atlikti bandymus pasiūlė generalinis AE projektuotojas (institutas Hidroprojekt), siekiant patikrinti avarinio elektros tiekimo sistemų veiklą.

3.47 val. Reaktoriaus šiluminė galia sumažinta 50 proc. Bandymai turėjo prasidėti kuomet reaktoriaus galia nukris iki 22-31 proc.

REKLAMA
REKLAMA

13.05 val. Nuo tinklo atjungiamas į 4-ojo bloko sistemą įeinantis turbogeneratorius nr. 7. Elektros tiekimą kompensavo turbogeneratorius nr. 8.

14.00 val. Remiantis bandymo programa buvo atjungtas avarinis reaktoriaus aušinimas. Tačiau tolimesnis galios mažinimas buvo uždraustas „Kijevenergo“ dispečerio, dėl to 4-asis blokas kelias valandas veikė su išjungta avarinio aušinimo sistema.

23.10 val. „Kijevenergo“ dispečeris suteikia leidimą toliau mažinti reaktoriaus galią.

1986-ųjų balandžio 26 diena, 0.28 val. Pereinant iš lokalaus automatinio reguliavimo į automatinio bendro galingumo reguliavimo sistemą operatorius nesugebėjo išlaikyti reaktoriaus galingumo nurodytame lygyje, šiluminė reaktoriaus galia nukrito iki 30 MW.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

1.00 val. AE personalui pavyko padidinti reaktoriaus galią ir stabilizuoti 200 MW lygyje. Pagal bandymo programą galia turėjo siekti 700-1000 MW.

1.03-1.07 val. Prie šešių jau veikiančių cirkuliacinių siurblių papildomai pajungiami dar du, kad būtų padidintas aparato aktyviosios zonos aušinimo patikimumas po bandymų.

1.19 val. Dėl sumažėjusio vandens lygio elektrinės operatorius padidino kondensato tiekimą. Maža to, pažeidžiant instrukcijas buvo blokuotos reaktoriaus stabdymo sistemos dėl nepakankamo vandens ir garų spaudimo lygio. Iš aktyvios zonos buvo išvesti paskutiniai rankinio valdymo strypai, kurie leisdavo rankiniu būdu valdyti procesus, vykstančiu reaktoriuje.

REKLAMA

1.22-1.23 val. Vandens lygis stabilizavosi. Elektrinės darbuotojai sulaukė reaktoriaus duomenų ataskaitą, kuri parodė, kad reaktyvumo atsargos yra pavojingai žemos (pagal instrukcijas tai reiškė vieną dalyką – reaktorių būtina atjungti). Tačiau AE personalas nusprendė, kad galima tęsti bandymus su reaktoriumi ir tęsti tyrimus. Šiluminė reaktoriaus galia pradėjo augti.

1.23 val. 04 sek. Operatorius uždaro turbogeneratoriaus Nr. 8 reguliatoriaus vožtuvus. Garų perdavimas į jį buvo nutrauktas. Prasidėjo „stabdymo režimas“, tai yra aktyvioji suplanuoto eksperimento dalis.

1.23 val. 38 sek. 4-ojo bloko pamainos viršininkas, suvokęs situacijos pavojų, nurodė vyr. reaktoriaus valdymo inžinieriui spausti avarinio reaktoriaus A3-5 išjungimo mygtuką. Aktyvavus šį modulį į aktyvią zoną turėjo būti įvesti avarinės apsaugos strypai, tačiau šiems iki galio nusileisti nepavyko – garų spaudimas reaktoriuje sulaikė juos 2 metrų aukštyje (reaktoriaus aukštis – 7 metrai). Garų galia ir toliau sparčiai augo, reaktorius pradėjo nekontroliuojamai spartėti.

REKLAMA

1.23 val. 44 ir 47 sek. Vienas po kito sekė du galingi sprogimai, kurių metu 4-asis blokas buvo visiškai sunaikintas. Taip pat buvo sugriautos sienos ir perdangos mašinų salėje, kilo gaisrai. AE darbuotojai pradėjo evakuotis iš darbo vietų.

Sprogimo metu žuvo siurblių operatorius Valerijus Chodemčukas. Jo kūnas, užverstas dviejų 130 tonų sveriančių būgninių separatorių nuolaužomis, taip ir nebuvo aptiktas.

Sprogimo metu iš reaktoriaus į aplinką pateko milžiniškas radioaktyviųjų dalelių kiekis.

1.24 val. Pripetės AE gaisrinės dalinio nr. 2 budintysis sulaukė pranešimo apie gaisrą. Į stotį išvyko tą naktį budėjęs būrys, kuriam vadovavo vidaus tarnybos leitenantas Vladimiras Pravikas. Iš Pripetės išvyko 6-ojo miesto gaisrininkų dalinio, kuriam vadovavo leitenantas Viktoras Kibenokas, vyrai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vadovauti gaisro gesinimui apsiėmė majoras Leonidas Teljatnikovas. Gaisrininkai teturėjo su savimi brezentinį apsiaustą, rankoves ir šalmus. Dėl šios priežasties jie gavo milžinišką radiacijos dozę.

2.00 val. Gaisrininkams pasirodė pirmieji stipraus radiacijos švitinimo požymiai – silpnumas, pykinimas, „branduolinis įdegis“. Pagalba jie buvo suteikiama pačioje AE, stoties medicinos centre, o po to buvo siunčiami į „MSČ-126“ (Pripetės ligoninė).

4.00 val. Gaisrininkams pavyko lokalizuoti gaisrą ant mažosios salės stogo, tai neleido ugniai išplisti ant trečiojo bloko sienų.

6.00 val. Gaisras 4-ajame bloke buvo visiškai užgesintas. Tuo pat metu Pripetės ligoninėje mirė antrasis sprogimu metu tiesiogiai nukentėjęs asmuo, tai buvo paleidimo skyriaus darbuotojas Vladimiras Šašenokas. Mirties priežastis – stuburo lūžis ir daugybiniai nudegimai.

REKLAMA

9.00-12.00 Buvo priimtas sprendimas evakuoti į Maskvą pirmąją nukentėjusiųjų nuo stipraus apšvitinimo AE darbuotojų ir gaisrininkų grupę. 134-iems Černobylio AE ir gelbėjimo tarnybų darbuotojams, sprogimo metu ar netrukus po jo atsidūrusiems nelaimės vietoje, pasireiškė spindulinė liga. 28 iš jų mirė per kelis artimiausius mėnesius. 23-ejų leitenantas Vladimiras Pravikas ir Viktoras Kibenokas mirė Maskvoje 1986 metų gegužės 11-ąją.

15.00 val. Įsitikinta, kad 4-asis blokas yra sunaikintas, ir į atmosferą patenka milžiniškas radioaktyvių dalelių kiekis.

23.00 val. Specialiai sudaryta Černobylio AE avarijos pasekmių likvidacijos ir priežasčių tyrimo komisija priima sprendimą parengti transportą ir evakuoti Pripetės bei aplinkinių namų žmones.

REKLAMA

1986-ųjų balandžio 27-oji, 2.00 val. Černobylio gyvenvietėje jau stovi 1225 autobusai ir 360 krovininių automobilių. Janovo geležinkelio stotyje stovi parengti važiuoti du dyzelinių traukinių sąstatai, kuriuose gali tilpti apie 1,5 tūkst. žmonių.

7.00 val. Valdžios komisija priima galutinį sprendimą evakuoti civilius gyventojus iš pavojingos zonos.

13.10 val. Pripetės radijuje nuskamba toks pranešimas: „Dėmesio, gerbiami draugai! Liaudies deputatų miesto taryba praneša, kad dėl avarijos Černobylio atominėje elektros stotyje Pripetės mieste susidarė nepalanki radiacinė būklė. Partijos ir sovietiniai organai, kariniai daliniai, ėmėsi būtinų priemonių. Tačiau siekiant užtikrinti visišką žmonių saugumą, ir, visų pirma, vaikų, kyla būtinybė organizuoti laikiną miesto gyventojų evakuaciją į artimiausius Kijevo srities gyvenamuosius taškus. Todėl šiandien, balandžio dvidešimt pirmąją, nuo 14.00 val. prie kiekvieno gyvenamojo namo atvyks autobusai, lydimi miesto tarybos narių ir milicininkų. Rekomenduojama su savimi turėti dokumentus, pačius svarbiausius daiktus, o taip pat ir maisto produktų pradžiai. Gamyklų ir įstaigų vadovams yra nurodytas darbininkų kiekis, kurie lieka vietoje tam, kad normaliai funkcionuotų miesto įstaigos. Visi gyvenamieji namai evakuacijos metu bus saugomi milicijos pareigūnų. Draugai, laikinai palikę savo gyvenamuosius namus, nepamirškite, prašome, uždaryti langus, išjungti elektrinius ir dujinius prietaisus, užsukti vandens sklendes. Prašome išlaikyti ramybę, organizuotumą ir tvarką vykdant laikiną evakuaciją“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

14.00-16.30 Autobusų ir krovininių automobilių kolonos vykdo Pripetės gyventojų išvežimo iš miesto operaciją. Milicija apeina kiekvieną miesto namų butą siekiant nustatyti asmenis, bandančius išvengti evakuacijos. Pareigūnai surado 20 tokių asmenų

Tą dieną buvo išvežta daugiau nei 45 tūkst. vietos gyventojų. Iki 1986-ųjų metų buvo evakuota apie 116 tūkst. gyventojų iš 188 vietos gyvenviečių, kurios pateko į „užterštumo zoną“.

1986-ųjų balandžio 28-oji, 21.00 val. Pasirodė pirmoji oficiali informacija apie avariją Černobylio AE, paskelbta per visas Sovietų Sąjungos žiniasklaidos priemonės: „TASS pranešimas: Černobylio atominėje elektros stotyje įvyko nelaimingas atsitikimas. Vienas iš reaktorių buvo pažeistas. Imamasi veiksmų siekiant pašalinti incidento pasekmes. Nukentėjusiesiems suteikta būtina pagalba. Sukurta valstybinė komisija dėl įvykio tyrimo“.

Černobylio katastrofa: kaip viskas vyko (nuotr. Vida Press) 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų