REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gegužės 26 d. Lietuva renka naująjį šalies vadovą. Rinkėjų aktyvumas Lietuvos respublikos prezidento rinkimuose nuo pat pirmųjų rinkimų 1993 metais svyravo, du kartus prezidento rinkimuose neprireikė antrojo turo, o kitais atvejais antrasis turas būdavo arba populiaresnis už pirmąjį, arba ne toks gausiai lankomas. Specialistai tikina, kad antrasis turas 2019 metų prezidento rinkimuose aktyvumu greičiausiai nusileis pirmajam.

Gegužės 26 d. Lietuva renka naująjį šalies vadovą. Rinkėjų aktyvumas Lietuvos respublikos prezidento rinkimuose nuo pat pirmųjų rinkimų 1993 metais svyravo, du kartus prezidento rinkimuose neprireikė antrojo turo, o kitais atvejais antrasis turas būdavo arba populiaresnis už pirmąjį, arba ne toks gausiai lankomas. Specialistai tikina, kad antrasis turas 2019 metų prezidento rinkimuose aktyvumu greičiausiai nusileis pirmajam.

REKLAMA

Primename, kad pirmajame ture, kuriame greta prezidento rinkimų vyko ir du referendumai, rinkėjų aktyvumas perkopė 50 proc. ir buvo 56,45 proc. Specialistai prognozuoja, kad antrame ture, kuriame kaunasi du kandidatai į prezidentus ir vyksta rinkimai į Europos Parlamentą (EP), rinkėjų aktyvumas bus mažesnis, nes rinkimai nebus įdomūs užsienyje gyvenantiems tautiečiams.

Užsienio lietuviai pirmame prezidento rinkimų ture balsavo gausiau, nes dalyvavo ir referendume dėl dvigubos pilietybės. Lietuvos prezidento rinkimuose balsuojama slaptai ir jie vyksta kas penkerius metus išskyrus ypatingus atvejus.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak sociologės ir „Baltijos tyrimų“ vadovės Rasos Ališauskienės, specialių tyrimų dėl antrojo rinkimų turo aktyvumo nebuvo daryta, bet tikėtina, kad prie balsadėžių ateis mažiau rinkėjų.

REKLAMA

„Antrasis turas yra mažiau įdomus, užsienyje balsuojantiems žmonėms taip pat. Ši kartą rinkimuose gausiai dalyvavo užsienio lietuviai, apie 60 tūkst. rinkėjų pareiškė savo valią prezidento rinkimuose ir referendumuose, bet dabar mažai tikėtina, kad jie taip gausiai dalyvaus ir antrame ture, nes nebevyksta referendumas“, – sakė sociologė.

Nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys tikino, kad paprastai antrame ture aktyvumas būna mažesnis.

„Žmonės būna pasiilgę rinkimų, šiuo atveju praėjo penkeri metai, todėl atsirado natūralus noras balsuoti. Kitas dalykas, antrame ture nebėra kai kurių kandidatų už kuriuos gausiai balsavo dalis rinkėjų. Dingo dalis intrigos, likusių kandidatų elektoratas gali balsuoti ir už vieną ir už kitą kandidatą, kaip rodo tyrimai. Sumažėjo įtampa, todėl aktyvumas gali būti mažesnis“, – sakė V. Gaidys, anot jo, EP rinkimai rinkėjų aktyvumo taip pat nepadidins.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmieji prezidento atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo surengti 1993 metais žiemą ir juose susigrūmė du kandidatai: buvęs ambasadorius JAV Stasys Lozoraitis ir buvęs LKP CK I-asis sekretorius Algirdas Brazauskas. Rinkimus dar pirmame ture laimėjo A. Brazauskas, jis gavo 60,1 proc. balsų, o S. Lozoraitis – 38,1 proc. balsų. Rinkėjų aktyvumas pirmuosiuose tiesioginiuose prezidento rinkimuose siekė 78,6 proc. Tai buvo vieni iš dviejų prezidento rinkimų, kuriuose užteko pirmojo turo. Kitas kartas bus tik po 16 metų.

1997-1998 metų prezidento rinkimuose prireikė dviejų turų. Pirmame ture varžėsi septyni kandidatai, rinkėjų aktyvumas siekė 71,45 proc. Antrasis prezidento rinkimų turas buvo itin įtemptas, prezidentu siekė tapti buvęs Stasio Lozoraičio rinkimų štabo vadovas Valdas Adamkus ir buvęs prokuroras Artūras Paulauskas. Rinkėjų aktyvumas buvo itin didelis, į antrąjį turą atėjo 73,66 proc. visų rinkimų teisę turinčių rinkėjų, rinkimus laimėjo V. Adamkus surinkęs 50,4 proc balsų ir 0,8 proc. aplenkęs A. Paulauską.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Treti prezidento rinkimai po nepriklausomybės atgavimo vyko 2002-2003 metų sandūroje ir pirmame rinkimų ture dalyvavo 16 kandidatų į prezidentus. Rinkėjų aktyvumas pirmame buvo 53,92 proc.Į antrąjį rinkimų turą išėjo Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas. Surinkęs 54,71 proc. balsų rinkimus laimėjo R. Paksas. Antrojo turo rinkėjų aktyvumas buvo mažesnis nei pirmojo, į rinkimus atėjo 52,65 proc. rinkėjų.

Ketvirtieji prezidento rinkimai Lietuvą ištiko netikėtai. Po apkaltos prezidentui Rolandui Paksui 2004 metų vasarą buvo surengti dar vieni prezidento rinkimai. Pirmame ture dalyvavo penki kandidatai, rinkėjų aktyvumas siekė 48,40 proc. Į antrąjį rinkimų turą pateko Valdas Adamkus ir Kazimira Prunskienė. Antrajame rinkimų ture rinkėjų aktyvumas pakilo, į rinkimus atėjo beveik 4 proc. rinkėjų daugiau. Tai sudarė 52,46 proc. rinkėjų. 2004 metais prezidento rinkimus antrą kartą laimėjo V. Adamkus.

REKLAMA

2009 metų prezidento rinkimuose dalyvavo septyni kandidatai, bet antrojo rinkimų turo nebuvo. Jau per pirmąjį turą Dalia Grybauskaitė surinko 68,2 proc. rinkėjų balsų. Rinkėjų aktyvumas buvo 51,71 proc. Tai buvo antras kartas prezidento rinkimų istorijoje, kai neprireikė antrojo turo.

2014 metais prezidento rinkimuose dalyvavo septyni kandidatai, pirmajame ture rinkėjų aktyvumas siekė 52,14 proc. Į antrąjį turą išėjo Dalia Grybauskaitė ir Zigmantas Balčytis, kuris antrame ture surinko 40,10 proc. balsų ir nusileido D. Grybauskaitei, kuri surinko 57, 90 proc. balsų ir laimėjo prezidento rinkimus. Antrame ture balsavo mažiau rinkėjų nei pirmame, aktyvumas siekė 47,32 proc.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų