Pasak Giedriaus, dažnai moterys mąsto stereotipiškai ir įsivaizduoja save namų židinio kurstytojomis, nors jų prigimtis gali būti daug plėšresnė negu vyro.
„Tokios moterys susiranda vyrą, kuris yra daug silpnesnis ir nepajėgus tokiais pačiais tempais varyti versle, šeimoje kuriant rezultatus kaip jinai ir tada pora pradeda pyktis. Moterys prisiskaito vedų ir sako, kad pabandys tapti namų židinio puoselėtoja, bet tempas šeimos vystymosi tada sulėtėja, nes jinai nebedirba“, – tikina porų santykius nagrinėjantis fenotipologas.
Anot jo, tokioms moterims geriau savęs nevaržyti, o vyras turi suprasti, kad jis šeimoje yra numeris du.
„Reikia su tuo gyventi. Jei žmogus traukia, galima gimdyti vaikus ir panašiai, bet nesitikėti to, ko jis negali duoti. Ir savęs nestabdyti, nes charakteris yra pakankamai plėšrus“, – dažną problemą pastebi G. Švetkauskas.
Neretai pasitaiko, kai pagal visuotinai priimtus standartus graži moteris sulaukia kur kas mažiau dėmesio iš priešingos lyties atstovų, nei ne tokia įspūdinga moteris. Fenotipologas tai aiškina vidinio geidulio nebuvimu.
„Graži moteris, neturinti polinkio kūniškiems, seksualiniams malonumams, vidinio geidulio ir provokatoriaus bruožų, gali susilaukti mažiau dėmesio nei ta, kuri, kad ir ne tokia graži, yra su išreikštu polinkiu malonumams, su hiper seksualumo ir provokatoriaus bruožais. Paskui tokią vyrai šniūrais eina, nes yra tam tikri seksualumą apsprendžiantys kriterijai, nesusiję su išoriniu grožiu“, – neslėps fenotipologas G. Švetkauskas.
Jis priduria, kad žmonės ir be fenotipologijos gali nugyventi puikų gyvenimą, jei pasirenka tinkamą porą klausydami savęs.
Daugiau patarimų žiūrėkite:
