REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valdantiesiems, kurie blaškėsi tarp noro tapti opozicine partija ir noro praplėsti valdančiąją koaliciją, už akių užbėgo mažieji valdančiosios koalicijos partneriai socdarbiečiai ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos atstovai, kurie stabdo valdančiosios koalicijos susitarimą. 

Valdantiesiems, kurie blaškėsi tarp noro tapti opozicine partija ir noro praplėsti valdančiąją koaliciją, už akių užbėgo mažieji valdančiosios koalicijos partneriai socdarbiečiai ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos atstovai, kurie stabdo valdančiosios koalicijos susitarimą. 

REKLAMA

„Valdančiosios koalicijos šiuo metu nėra. Turime pradėti derybas. Viską pradėsime nuo balto popieriaus lapo. Mes norime pasirašyti partijų susitarimą“, – BNS sakė Socialdemokratų darbo partijos vadovas Gediminas Kirkilas. Jam pritarė ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, pasakęs, kad laikinai stabdo koalicinį susitarimą ir siunčia signalą didžiausiai frakcijai.

Koalicijos ateičiai pakibus ant plauko netolimoje ateityje gali spręstis ir vyriausybės likimas, nes politinių rokiruočių išsirinkus naująjį prezidentą vistiek bus. Gali keisis premjeras, ministrai. Naujajam prezidentą liepos 12 dieną ministrų kabinetas grąžins savo įgaliojimus, kas nutiks po to – dar neaišku, bet, kad ir kas nutiktų, pasak politikos mokslų specialistų, nebus tai, ko Lietuvos politinėje padangėje nėra buvę.

REKLAMA
REKLAMA

Mažumos vyriausybė turėtų problemų

Politologas Lauras Bielinis sako, kad mažumos arba technokratinė vyriausybė yra sudėtingas, bet įmanomas darinys šiandienos Seime, o atsistatydinantis premjeras – jokia tragedija.

REKLAMA

„Mažumos vyriausybė yra techniškai funkcionuojantis, bet nuo opozicijos labai priklausomas darinys. Savo laiku Gedimino Kirkilo vyriausybė buvo mažumos ir priklausė nuo konservatorių valios. Teoriškai dabar tai taip pat įmanoma, bet klausimas ar mažuma susiformuos, ar iširs dabartinė valdančioji dauguma“, – svarstė politologas.

Anot jo, jei dabartinis premjeras atsistatydina, vyriausybė atsistatydina automatiškai ir premjerui pavedama laikinai eiti savo pareigas. Taip pat premjeru gali laikinai tapti vienas iš ministrų.

„Tai gali tęstis tol, kol bus patvirtinta nauja vyriausybė – daugumos arba mažumos“, – tikino politologas.

REKLAMA
REKLAMA

Kalbėdamas apie priešlaikinius parlamento rinkimus politologas buvo skeptiškas, anot jo, yra tik keletas atvejų, kai juos galima skelbti ir nereiktų tikėtis, kad Seimas „pats save pasileis“.

„Seimas gali pasiryžti priešlaikiniams rinkimams tik keliais atvejais: jei Seimo dauguma taip nubalsuos, bet dažniausiai Seimo dauguma to nenori, taip pat jei Seimas du kartus nepatvirtina Vyriausybės programos, prezidentas įgyja teisę paleisti Seimą, bet gali ir nepaleisti. Pats trumpiausias kelias yra, kai Seimas nutaria pats save pasileisti“, – vardijo politologas.

Jis pritaria, kad jei premjeras atsistatydins, Lietuva susidurs su mini krize, bet tai, pasak L. Bielinio, normalus politinio proceso momentas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Premjero atsistatydinimas politiškai yra krizinė situacija, nes jis sujaukia vyriausybės, Seimo veiklą. Politiškai tai krizinis atvejis, bet tai nėra kažkas tragiško, tai normalus politinės konfrontacijos etapas“, – sakė L. Bielinis.

Laikinumas negali tęstis amžinai

Politologė Lidija Šabajevaitė įsitikinusi, kad svyruojančios valdančiųjų pozicijos dar ne kartą gali keistis ir nieko blogo nenutiktų, jei jie nutartų keisti premjerą ar trauktis į opoziciją.

„Valstiečių partijos, ypatingai Ramūno Karbauskio, pozicijos svyruoja, kaip mėnulio fazės.<...> Pagaliau nieko ypatingo nenutiktų, nes galimi įvairūs vyriausybės variantai. Tarkime, mažumos vyriausybė, kuriai būtų sunkoka, jei ji neturėtų palaikymo Seime. Visgi jei opozicija nutartų dirbti valstybės labui, tokiu atveju darbas visai įmanomas. Technokratinė vyriausybė, apie kurią taip pat yra kalbama, būtų nesusijusi su jokia partija. Jie galėtų būti vykdytojai, bet dažnai vykdytojams reikia ir įstatymo leidžiamosios valdžios pritarimo, tai šiuo atveju būtų sunkoka“, – svarstė politologė.

REKLAMA

Technokratinės vyriausybės kūrimo atveju reikėtų ieškoti savo srities profesionalų, nors dabar dalinai taip jau ir yra. Premjeras taip pat galėtų būti ne iš parlamento politikų, bet tada Seimas turėtų pritarti ir tai užtruktų, būtų sunkios ir ilgos derybos.

Politologė tikino, kad net jei naujai išrinktas šalies vadovas laikinai pavestų dabartiniam premjerui vadovauti vyriausybei, tas laikinumas negali tęstis amžinai. Esą tai draudžia ne tik įstatymai, bet kenkia ir valstybės stabilumui.

„Kiekvienos srities darbas yra labai svarbus, todėl laikinas darbas visą laiką lyg ir šantažuojant, kad aš išeisiu nėra valstybinis darbas. Prezidentas negali priversti premjero dirbti, jei jis nenori. Čia jau niekas negali priversti“, – sakė L. Šabajevaitė.

Ji tikino, kad krizės tai neiššauks, bet nestabilumas valstybės valdyme nėra gerai, tai atsiliepia žmonėms.

„Yra reguliuojami, darbo, atlyginimo santykiai, korupciniai dalykai, jei nėra, kas tuo rūpinasi, vadovauja, tai valstybės taip negali gyventi“, – sakė politologė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų