Vyrai sakosi neperprantą moterų, o moterys neatsistebi vyrais. Štai klasikinė situacija: butą turite, pinigų – irgi užtenka ne tik duonai, bet ir sviestui, tačiau vaikams... anot jo – „dar ne metas“.
Ir telieka tik spėlioti, ko gi jis bijo iš tiesų: kad šeimoje atsiras konkurentas, labiau išlepintas, nei jis pats, kad teks mokytis keisti sauskelnes, ar kad bus priverstas pagaliau kažkam tikrai rimtai įsipareigoti?
Atsakomybės baimė
Situacija: Pradėti pokalbį apie vaikus su nuosavu vyru ar gyvenimo draugu nėra taip sunku, kaip paraginti jį imtis realių veiksmų. Dauguma vyrų bijo atsakomybės, mano, jog būti pavyzdingu tėčiu – tikrai ne jiems, nors ir „tėvystė veža“.
Juk mūsų visuomenėje vis dar gaji nuostata, kad tikras vyras privalo išlaikyti šeimą. Tai reiškia, kad atsiras dar vienas žmogus šeimoje, kurį reikės rengti, maitinti, vežioti į mokyklą, būrelius, pas gydytojus... Ir visa tai kainuoja. O jei nesugebės savo šeimai duoti visko, kas geriausia – jausis nepilnavertis.
Be to, jis suvokia, kad atsiradus mažyliui teks labiau kontroliuoti savo veiksmus ir žodžius, nes viskas turės įtaką mažo žmogučio pasaulėžiūrai. Visai kaip pakliuvus į policijos rankas: visa, ką pasakysite, gali būti panaudota prieš jus. Štai kodėl baimė nesuteikti reikiamo materialinio ir dvasinio komforto bei abejonės savo kaip pavyzdžio tinkamumu daugelį vyrų ilgam atgraso nuo noro tapti tėčiu.
Išeitis: Psichologai tvirtina, kad tokią baimę dažniausiai jaučia vyrai, kurie patys neturėjo tėčio. Vadinasi, jis neturėjo ir realaus pavyzdžio, kaip turi elgtis šeimos galva – tad nesąmoningai įsivaizduoja, jog gimus kūdikiui turės tapti „vadovėliniu“ tėčiu ir puikiai suvokia, jog tokiu niekada nebus.
Jei jūsų vyras – kaip tik toks, puikus sprendimas jums abiem būtų „pasitreniruoti“ įsigijus naminį gyvūnėlį. Tada iš tikrųjų pajusite, kad rūpintis mažesniu ir silpnesniu už save padarėliu – ne tik sudėtinga, bet ir paprasta, kad daug dalykų nujaučiame instinktyviai, o meilė, kuria augintinis atsidėkoja už rūpestį, atperka daugybę kompromisų, į kuriuos tenka leistis atsiradus šeimoje naujam gyventojui.
O gal trūksta meilės?
Situacija: Nors susitikinėjate jau seniai, jo kalbose vis dar nesimato bendros judviejų ateities: nė žodžiu neužsimena apie šeimos kūrimą, gyvenimą kartu ar juo labiau vaiko gimimą. Natūralu, kai jam – vos dvidešimt, ir vertėtų sunerimti, jei taip elgiasi trisdešimtmetis.
Išeitis: Geriau neguosti savęs tuščiomis viltimis ir bandymais pateisinti savo antrąją pusę, esą jis pernelyg drovus apie tai kalbėti ar kad neturi laiko. Nusiimkite rožinius akinius ir apsidairykite. Jis turi ateities planų ir svajonių – tiesiog ten nėra jūsų!
Taigi prieš pradedant pokalbį apie vaikus jums reikėtų išsiaiškinti, ar apskritai tikitės bendros ateities. Ir tik aiškiai suvokę, kad jūsų santykiams lemta tęstis, galėsite po kiek laiko pagalvoti ir apie vaikus.
Paklydęs laike
Situacija: Jis nori vaikų. Ir mielai kalba, kaip žais su anūkais išėjęs į pensiją. Tačiau apie vaikus mąsto tik žvelgdamas per tolimos ateities prizmę. Atžalų klausimas atidedamas neribotam laikui. Vis dažniau sąvoka „kada nors“ būdinga ne tik žaliam jaunimėliui, bet ir žilstelėjusiems keturiasdešimtmečiams.
Išeitis: Nors jis ir nelabai nori suvokti realybės, vis dėlto apie tiksintį biologinį laikrodį šį tą sužinoti vertėtų. Ne veltui medicina apibrėžia tam tikrą „vaisingą amžių“, kuris turi ne tik pradžią, bet ir pabaigą. Tokios „kada nors“ kategorijos vyrams susivokti, kad laikas pagalvoti ir apie ateinančią kartą, paprastai padeda reali akistata su vaikais: atžalų susilaukė geriausi draugai, artimi giminaičiai.
Pasivaikščiojimas su draugų vaikais, laisvalaikis su vaikų turinčiomis šeimomis dažnai šių vyrų svajones priartina prie žemės. Tiesa, vežimėlyje rėkiantis kūdikis gali nuteikti ne taip palankiai: geriau pabendrauti su jau ūgtelėjusiais, savo nuomonę turinčiais vaikais, su kuriais galima dūkti, žaisti, o svarbiausia – jiems galima tapti autoritetu.
Materialus berniukas
Situacija: Anaiptol ne visos moterys svajoja apie svaiginančią karjerą, puikų atlyginimą ir valdžią. Daugeliui jų jaukūs namai ir šeimos židinys – daug mielesnė idilė. Tačiau vyrai – atvirkščiai: tik vienas kitas savo norų sąraše pirmu numeriu pažymėtų šeimą, namus ir vaikus. Tuo tarpu visuomeninė padėtis, finansai ir karjera atsirastų norų „Top 10“ viršūnėje. Taigi net suradę antrąją pusę, net turėdami geriausią automobilį, namą ir puikų darbą jie vis dar abejoja, ar sugebės finansiškai išlaikyti padidėjusią šeimą.
Išeitis: Jei taip nutiko – labai tikėtina, kad arba gyvenate su užkietėjusiu perfekcionistu, arba iš savo vyro per daug reikalaujate. Jis supranta, kad šeimą tikrai išmaitins, tačiau jam rūpi ir klausimas – kuo išmaitins. Ar teks skaičiuoti pinigus pigesnėms sauskelnėms, ar galėsite parduotuvėje rinktis prekes negalvodama apie kainą.
Vienintelis būdas atkurti jūsų pasaulio harmoniją – kaip nors įtikinti savo brangiausiąjį, kad ne viskas matuojama pinigais ir kad jūs esate pasirengusi, jei reikia, gyventi šiek tiek kukliau. Be to, labiau akcentuokite dvasinę santykių pusę: juk ir vaikui visai nesvarbu, kiek kainuos jo vežimėlis, svarbiausia – kad jį sūpuotų iš tikrųjų mylintys tėvai!
Nebe naujas tėtis
Situacija: Jei jūsų mylimasis jau turi vaiką su kita moterimi – savaime suprantama, turi ir nesėkmingai susiklosčiusių santykių patirties. Kitaip dabar nebūtų su jumis. Jis patyrė, kad žlungant poros santykiams labiausiai nuskriaustu lieka vaikas, jis jau žino, ką reiškia būti nuo savo vaiko atskirtam. Taigi dar kartą to patirti nenorėdamas tiesiog bijo susilaukti naujų atžalų.
Išeitis: Situacija ne iš lengvųjų. Vienintelis būdas pakreipti ją savo naudai – padėti savo mylimajam suvokti, jog gimus vaikui santykiai tikrai neturėtų pašlyti ir jūsų šeimos istorijoje tikėtina laiminga pabaiga.
