Pristatydamas savo sprendimą Indonezijos prezidentas Joko Widod pareiškė, kad tai buvo būtinas žingsnis, nes miestas nebegalėjo užtikrinti savo nuolat augančios populiacijos apsaugos nuo kylančių grėsmių. Maža to, miestas susiduria su eismo paskirstymo problemomis ir vandens trūkumu.
Pagrindinė problema – miestas skęsta, pripažino prezidentas. Per paskutinius 30 metų Džakarta paniro daugiau nei 3 metrus – ir problema tik gilėja dėl klimato atšilimo tirpstant ledynams.
Džakarta – ne vienintelė eilėje
Džakarta yra išskirtinis atvejis, tačiau tai nereiškia, kad Indonezijos gyventojai yra vieninteliai tokie, rašoma „Post and Courier“.
JAV tokie miestai kaip Naujasis Orleanas ar Norfolkas taip pat grimzta, nors ir ne taip greitai. Dėl klimato atšilimo nė vienas pakrantės miestas nebegali jaustis saugus.
Vienas iš didžiųjų rizikos zonoje atsidūrusių miestų yra Majamis, tačiau yra ir kiti – ir labai stipriai apgyvendinti – miestai pasaulyje, įskaitant Mumbajų ar Kalkutą, Šanchajų, Lagosą, Manilą, Bankoką, Kopenhagą, Tokijų ar Londoną su Hjustonu. Tūkstančiai pakrantės miestų ne tik „atsidūrė rizikos zonoje“, tačiau jau dabar patiria problemų dėl išaugusio potvynių skaičiaus ir galingesnių stichijų.
Milijardai padės tik trumpam
Besiplečiantys vandenynai reikalauja, kad mes pradėtume planuoti ir investuoti į ateitį jau dabar, rašoma Johno Englanderio iš Tarptautinio jūros lygio instituto straipsnyje.
Naujausi skaičiavimai rodo, kad vidutinis globalus jūros lygio augimas šiame amžiuje svyruos nuo 0,9 metro iki daugiau nei 2 metrų. Ar pavyks jūros lygi išlaikyti minimaliai išaugusį priklauso nuo to, ar pavyks sumažinti išmetamųjų dujų efektą.
Tačiau net ir kelių dešimčių centimetrų jūros lygio augimas gali dramatiškai padidinti pakrančių potvynių grėsmę. Šimtai milijonų žmonių ir trilijonų eurų vertės turto atsiduria pavojuje.
Indonezijos sprendimas parodė, kad pakrantėje įsikūrusių miestų netrukus lauks sudėtingas pasirinkimas – investuoti milijardus į bandymus užkardyti gamtos gaivalą, ar pamažu mažinti apkrovas tiems miestams ir perkelti bent dalį žmonių srauto į kitas teritorijas.
Panašios problemos sprendimą apskaičiavę JAV kariuomenės inžinieriai nustatė, kad Naujajam Orleanui numatyti 14 mlrd., turintys sutvirtinti miesto galimybes atlaikyti kylantį vandens lygį, būtų efektyvūs vos ketverius metus. Vėliau vis tiek teks ieškoti naujos strategijos.
Maža to, net jeigu būtų pasirinktas agresyvus anglies dvideginio išmetimo mažinimas, jūros lygis, bent jau artimiausiu metu ir toliau augtų. Planeta jau sušilo daugiau nei 2 laipsniais pagal Fahrenheitą, o tai reiškia, kad ledynai tirps savaime dar ne vienerius metus.
Džakarta priėmė drastišką sprendimą perkelti savo sostinę. Tačiau net ir tai nepadės staigiai išspręsti 10 mln. gyventojų miesto problemas.
