Ar reikia tikėtis tokios nelaimės pasikartojimo? Ar prieš šimtą metų siautėjęs virusas gali ir vėl priversti žmoniją sustoti ir beviltiškai stebėti, kaip liga pražudo ištisus miestus?
Lygiai prieš šimtą metų pasaulį užgriuvo pati žiauriausia per visą žmonijos istorija gripo pandemija. Nuo šios gripo atmainos žuvo daugiau žmonių, negu nuo ginklo per Pirmąjį pasaulinį karą.
Per du metus pasaulį užgriuvo dvi pandemijos bangos. Jos pasiekė net ir labiausiai nutolusias salas, kol galų gale nenusilpo ir nenurimo 1920-ųjų pavasarį. Šis virusas niekur neišnyko. Jo mutavę palikuonys pasirodo ir šiuolaikiniame pasaulyje.
JAV mokslininkai skaičiuoja, kad žmoniją užklupus pandemijai aukų skaičius pasiektų 150 mln. žmonių.
Liga nusinešė pusę milijardo žmonių gyvybių
Prieš šimtą metų pasaulis buvo itin chaotiškas. Pirmasis pasaulinis karas tęsėsi jau kelerius metus. Kuomet 1918-ųjų vasarą pasirodė pirmieji susirgimai, žmonės galvojo, kad „pakosėsiu ir praeis“.
Vėliau šiuo gripu susirgs beveik trečdalis tuometinio pasaulio gyventojų. Įvairiais skaičiavimais jų kiekis gali siekti iki 500 mln. Žemės gyventojų. Taip pat iki šiol niekas tiksliai negali pasakyti, kiek iš jų mirė – nėra tikslių duomenų nei skaičiuojant milijonais, nei dešimtimis milijonų.
Dažniausiai pasitaikantis šiuolaikinis istorikų vertinimas – nuo gripo komplikacijų tuomet žuvo 50 mln. žmonių.
Iš Ispanijos – tik pavadinimas
Kur pasireiškė ispaniškasis virusas? Tikslaus atsakymo nėra iki šiol. Tačiau aišku viena: nepaisant pavadinimo, liga atsirado ne Ispanijoje, kurioje pirmojoje apie ją pradėta kalbėti. Pandemija jau buvo išplitusi kitose Europos šalyse, tačiau tuomet veikė karinė cenzūra, ir laikraščiai nerašė apie susirgimus. Ispanija, į kurią liga atkeliavo iš Prancūzijos, nedalyvavo Pirmajame pasauliniame kare.
Dalis ekspertų tikina, kad virusas mutavo Kinijoje, o platesnio žinomumo sulaukė tik tuomet, kai pasiekė JAV teritoriją.
Yra ir kita versija – liga pasirodė ten, kur ji pirmą sykį buvo oficialiai užfiksuota – JAV Kanzaso valstija. Žinomas ir pirmojo paciento vardas – tai Albertas Gitchellas, dirbęs kariuomenė stovyklos virtuvėje.
A. Gitchelas vieną 1918-ųjų kovo rytą bendravo su sergančiu žmogumi, kuris skundėsi karščiavimu, skausmu gerklėje ir nuovargiu. Vos po kelių valandų panašūs simptomai buvo nustatyti šimtams karių. Pats A. Gitchelas pasveiko ir išgyveno daugiau nei 70 metų. Ekspertus iki šiol stebina tai, kad šios pandemijos metu liga tiesiog „šienavo“ visiškai sveikus 20-40 metų žmones.
Įprastai virusas yra pavojingas mažiems vaikams, ligotiems ir pagyvenusiems asmenims. Vienas iš galimų paaiškinimų yra tai, kad „sveiki ir stiprūs“ žmonės nekreipė dėmesio į ligos simptomus ir tęsė darbus vietoje to, kad suteiktų organizmui poilsio.
Profesorius K. Saksela mano, kad tam labiau tiktų biologinis paaiškinimas. Jo teigimu, realiau atrodo versija, kad vyresni žmones jau buvo persirgę kuria nors sudedamąja ispaniškojo gripo viruso dalimi, todėl jų mirtingumas nebuvo toks didelis, kaip vėliau atėjusios kartos.
Paprastai imuninė sistema žmonėms padeda, tačiau kartais vyksta atvirkštinis procesas. Giminingas, tačiau ne tiksliai toks pats virusas gali iššaukti blogą organizmo reakciją.
Nuo pirminių simptomų iki mirties – kelios valandos
Pandemijos atveju laikas nebuvo pacientų šalininkas. Taip staigiai veikiančio žudiko tų laikų medikai dar nebuvo sutikę. JAV vešėjo istorijos apie tai, kaip daug žmonių ryte išeidavo į darbą, o mirtis juos ištikdavo dar pakeliui ten. Medikų patarimai tuomet buvo tokie patys, kaip ir dabar siautėjant gripo epidemijai. Likite namie, kol nepasveiksite. Čiaudėjančius žmones baudomis „mokė“ prisidengti nosinaitėmis.
Tačiau netrukus paaiškėjo, kad senieji metodai šįkart nepadeda. Buvo uždrausti bet kokie masiniai susirinkimai. Mokyklos uždaromos, teatruose atšaukiami spektakliai, kaip ir atšaukiamos sporto varžybos. Kai kuriuose miestuose buvo tikrinami atvykstantys traukiniais keleiviai.
Mirusiųjų buvo begalė, ir virusas lengvai plito net ir tose pačiose laidotuvėse. Buvo priimtas sprendimas „paspartinti“ laidotuvių procesiją. Daugelis atgulė „broliškuose kapuose“: paprasčiausiai trūko karstų.
Ispaniškasis gripas netruko iš Amerikos persikelti į Europą, juk JAV per vandenyną išsiuntė apie 200 tūkst. karių. Pirmojo pasaulinio karo sąlygos gerokai prisidėjo prie ligos plitimo. Badaujantys, nesilaikantys higienos normų ir nuolat šalantys žmonės tapo puikiu pandemijos taikiniu.
Kuomet Pirmasis pasaulinis karas galų gale baigėsi, daugeliui džiaugsmai kainavo itin brangiai. Nepaisant susirinkimų draudimo abiejose Atlanto pusėse žmonės puolė švęsti taikos. Jie šoko, glėbesčiavosi ir bučiavosi. Tai suteikė ispaniškajam gripui dar vieną galimybę išplisti.
Atkūrė gripo virusą
2005-aisiais metais mokslo leidinyje „Nature“ pasirodė JAV kariuomenės patologijos tyrimų instituto mokslininkų tyrimas. Mokslininkai tuomet pranešė „džiugią žinią“, kad jiems pavyko visiškai atstatyti ispaniškąjį gripo virusą. Tuomet jie susilaukė nemažai kritikos, baimintasi, kad virusas gali pakliūti į negeras rankas.
Tačiau virusologai skeptiškai vertina tokią galimybę. Ispaniškasis gripas, anot jų, jau visam laikui įsirašė į mūsų organizmų „atminti“, todėl tokia griaunamąja jėga, kokia jis veikė prieš šimtą metų, jis jau niekada nepasižymės.
Rusiškasis gripas buvo panašus į pandemiją
1977-aisiais siautusi Maskvos (arba rusiškasis) gripo atmaina savo genetiniu pagrindu buvo panaši į ispaniškąjį gripą, tikina ekspertai.
Tiriant virusą buvo pastebėta, kad jo genotipo evoliucija sustojo prieš mažiausiai ketvirtį amžiaus.Virusas nebūtų galėjęs išlikti pirminio pavidalo, jeigu jis išplistų tarp žmonių ir kiaulių.
Pasak Helsinio universiteto profesoriaus Kalle Saksela, tuos dešimtmečius virusas išbuvo laboratorijoje ir buvo išplatintas tyčia ar per klaidą.
„Ar tai buvo nesėkmingas vakcinos bandymas? Ar buvo manoma, kad virusą galima panaudoti kaip biologinį ginklą? Būtų įdomu sužinoti, kas jį saugojo ir kur“, – aiškino mokslininkas.
Rusų gripo virusas išplito visame pasaulyje ir buvo kiek sudėtingesnės formos už įprastą sezoninį gripą. „Tikriausiai jį galima būtų lyginti su kiaulių gripu. Tačiau pagal aukų skaičių jo negalime lyginti su ispanų gripu. Jis neturi vienos iš trijų svarbiausių sudedamųjų: imunitetas jau gebėjo su juo kovoti“, – pasakojo K. Saksela.
Trys pagrindinės sąlygos kilti pandemijai: imunitetas, komplikacijos ir plitimas
Mokslininkas įvardijo ir „receptą“ pandemijai: žmonės negali turėti imuniteto virusui, po užsikrėtimo jis turi kelti sudėtingas komplikacijas, virusas turi aktyviai persiduoti iš vieno žmogaus kitam.
„Niekas iš mūsų negali pasakyti, ar greitai prasidės kita gripo pandemija, ar prasidės ji išvis. Aišku, pandemijos buvo pasaulyje ir anksčiau. Vargu ar jų daugiau nebus. Žmonėms negalime padėti gąsdinimais, tačiau tokia dabar situacija“, – pasakojo K. Saksela.
Jis taip pat pažymėjo, kad tam reikia labai rimtai ruoštis. Kai tik pasirodo informacija apie infekciją, pradeda tikrinti ir naikinti vištas. Ir gaminti skiepus.
Maža to, praėjusio sezono gripo virusas spėja keistis greičiau, negu pasirodo skiepas nuo kito sezono gripo. Ir keičiasi viso sezono metu.
Prieš ligos sezono pradžią atliekami skiepai yra paremti spėjimo būdu, todėl kartais „apsirinkama“. Bet kokiu atveju, net jei skiepas ir nepataiko šimtu procentų, jis vis tiek gali padėti lengviau persirgti gripu.
Pavojus Kinijoje
Dabar nerimą kelia du paukščių gripo A viruso potipiai. Jie sukelia susirgimus žmonėms pastaruosius penkis metus, ir susirgusiųjų skaičius auga kasmet.
Šių virusų pavadinimai – H5N1 ir H7N9. Yra ir kitų, bet šie du virusai užkrėtė daugiausiai žmonių. Tūkstančiai jau mirė, o mirtingumas siekė ir 50 proc. Šių dviejų virusų atveju buvo įvykdyta pirmoji pandemijos išplitimo sąlyga – žmonėms buvo jam neatsparūs ir neturėjo imuniteto. Lygiai taip pat, kaip ir ispaniškojo viruso atveju.
Atitiko ir antrasis pandemijoms būdingas bruožas – ligos eiga yra itin komplikuota. Teigiama, kad šie du virusai savo pasekmėmis netgi sudėtingesni už prieš šimtmetį žmoniją naikinusį virusą.
Tačiau kol kas mums sekasi tai, kad šis gripo virusas neturi trečiosios būtinos pandemijai sąlygos – viruso platinimo nuo žmogaus žmogui. Kol kas H5N1 ir H7N9 persiduoda tik nuo gyvūnų žmogui ir tai gerokai stabdo jų plitimą.
Kinijoje gyvena daug žmonių, kurie turi tiesioginį sąlytį su paukščiais. Jeigu kažkuris iš jų užsikrėstų mutavusiu, žmogaus žmogui perduodamu minėtų dviejų porūšių gripu, ir dar užsikrėstų ir paukščių gripu, tai jo organizme gali susiformuoti naujos rūšies, žmonėms itin pavojingas virusas.
Tokia tikimybė nėra didelė, tačiau mokslininkai perspėja, kad tuomet žmonių lauktų nemažas pavojus.
