„Visi pripratome galvoti, kad galima ramiai per dieną išgerti vieną ar du stiklus vyno ar alaus, ir kai kurie mūsų kolegos net tvirtina, kad toks ritualas yra gerai sveikatai. Mums pavyko parodyti, jog reguliarus net ir pačių mažiausių alkoholio porcijų vartojimas ženkliai padidina ankstyvos mirties tikimybę“, -- pareiškė Vašingtono universiteto mokslininkė Sara Hartz.
Gerti ar negerti?
Pastaruosius dešimtmečius mokslo leidiniuose pasirodė kelios dešimtys tyrimų, kurių autoriai skelbė apie ryšį tarp alkoholio ir įvairių vėžio rūšių sąryšį. Pavyzdžiui, 2010-aisiais mokslininkai išsiaiškino, kad didelis kiekis suvartojamo alaus gali paspartinti žarnyno vėžio vystymąsi, o 2011 ir 2013 metais – buvo atskleistas ryšys tarp alkoholio vartojimo ir krūties vėžio. Kiti tyrimai parodė, jog alkoholio ir tabako vartojimas taip pat skatina vėžinių ląstelių susidarymą.
Kita vertus, daug buvo rašoma ir apie kitą efektą – apie tai, kad tie, kurie išgeria nedaug vyno ar alaus, vidutiniškai gyvena ilgiau ne tik už užkietėjusius alkoholikus, tačiau ir už visiškus blaivininkus. Tokie pareiškimai iššaukė aktyvius debatus tarp medikų, nes tiesioginio sąryšio ir mokslinio paaiškinimo tam taip ir nebuvo sugebėta aptikti.
Neseniai JT ekspertai išanalizavo išsamius duomenis ir priėjo išvados, kad net ir nedidelis alkoholio kiekis itin negatyviai veikia žmogaus sveikatą ir ženkliai padidina vėžio, širdies ligų vystymosi galimybę, o taip pat padidina nelaimingų atvejų skaičių. S. Hartz ir jos kolegės išanalizavo trijų didelio masto tyrimo rezultatus, skirtus nustatyti alkoholio poveikį organizmui, ir patvirtino, kad sąsajos tarp alkoholio ir ankstyvos mirties iš tiesų yra.
Alkoholio vartojimas: bet kokiu atveju daugiau negatyvaus poveikio
Tyrimas, kuriame, autorių teigimu, buvo tiriami daugiau nei 400 tūkst. žmonių alkoholio vartojimo duomenys, parodė, kad alkoholį mažais kiekiais vartojantys asmenys ne daugiau nei 2-3 kartus per savaitę pasižymėjo geresne širdies ir kraujagyslių veikla. Tačiau kasdien tą patį kiekį vartojančių asmenų rodikliai, atvirkščiai, privesdavo prie negatyvių pasekmių.
Kita vertus, mokslininkų teigimu, bet kokių alkoholio dozių vartojimas ženkliai didino kepenų vėžio ir kitų vėžio formų atsiradimo tikimybę. Mokslininkai nustatė, kad negatyvus alkoholio poveikis buvo ženkliai didesnis, negu „teigiamas“ alkoholio poveikis ir didino ankstyvos mirties tikimybę 20 proc., tiek 18-mečiams tiriamiesiems, tiek ir 85-erių metų senjorams.
