2015 m. vykdomi kosminių tyrimų projektai teikia vilčių, kad galime tapti svarbių atradimų, susijusių su gyvybės paieškomis už Žemės ribų, liudininkais.

Cerera

Cerera

Galėtų sukelti revoliuciją

Sunku pasakyti, ar tai įvyks jau šiais metais, bet tokios tikimybės atmesti negalima, skelbia JAV žurnalas „Scientific American“. Pasak Calebo Scharfo, Kolumbijos universiteto (JAV) Astrobiologijos centro direktoriaus, viena iš priežasčių, kodėl nežemiškos gyvybės paieškoms skiriama tiek daug dėmesio, yra ta, kad toks atradimas būtų svarbiausias mokslo proveržis, kuris pralaužtų visas skepticizmo sienas. Tačiau kas gi galėtų sukelti tokią mokslo revoliuciją?

REKLAMA

Mokslininkas mano, kad, ko gero, svarbiausią žinią 2014 m. nežemiškos gyvybės paieškų srityje iš Marso atsiuntė NASA marsaeigis „Curiosity“, aptikęs šioje planetoje metano dujų ir organinių molekulių. Kol kas esą dar anksti daryti išvadas, bet, C.Scharfo manymu, visai įmanoma, kad tai gali būti Marse egzistavusios ir vis dar neužgesusios gyvybės požymis. Deja, tokių prielaidų tikrinimas mokslo požiūriu yra labai sudėtingas.

Prireiks daug laiko ir energijos, kad marsaeigis „Curiosity“ galėtų atlikti izotopinį atmosferos mėginių tyrimą, kuris atskleistų papildomą informaciją. Be to, labai svarbi ir sėkmė, nes mėginių ėmimas turėtų sutapti su eiliniu metano dujų išmetimu į atmosferą. Toks reiškinys jau gana seniai pastebėtas Marso atmosferoje. Tačiau net ir tada mokslininkams gali būti keblu interpretuoti tyrimų rezultatus, rašoma „Scientific American“.

Per pastaruosius 50 metų gerokai pasikeitė nežemiškos gyvybės įsivaizdavimo pobūdis, pastebi astrobiologai. Dabar ji atrodo dar paslaptingesnė ir vertingesnė, nors iš pradžių manyta, kad jos atradimas nėra labai tolimos ateities dalykas. Toks mokslininkų atsargumas visą laiką mažina statistinį svorį, kurį esame linkę suteikti tokiems tyrimų rezultatams, kaip metano aptikimas. Pasak C.Scharfo, kad mokslininkai galėtų įrodyti tokio svarbaus fenomeno, kaip nežemiška gyvybė, egzistavimą, jie kelia ypač didelius reikalavimus tyrimų duomenims,.

Ne tik Marsas

C.Scharfo manymu, iš esmės tai – teisingas požiūris, bet tyrėjai turi būti atsargūs, kad netaptų konservatyvūs, nes tai gali sulėtinti paieškas. Žymus astronomas Carlas Saganas sakė, kad ekstraordinarūs pareiškimai reikalauja ekstraordinarių įrodymų. Tai – pagrindinis standartas, kurio būtina laikytis. Tačiau mums patinka manyti, kad pati gyvybė yra ekstraordinari, nors iš tikrųjų nežinome, ar taip yra iš tikrųjų, pasak mokslininko. Jis pabrėžė, kad šiemet reikia įdėmiai sekti Marso tyrimus, nes būtent iš šios planetos galima sulaukti svarbių žinių.

REKLAMA

Tačiau tai – ne vienintelė vieta Saulės sistemoje, į kurią šiemet nukreiptos nežemiškos gyvybės požymių ieškančių mokslininkų akys. Jie mano, kad tokiuose dangaus kūnuose, kaip Saturno palydovas Enceladas ir aplink Jupiterį skriejanti Europa, mokslo gali laukti didelės staigmenos. Po jų paviršių dengiančio ledo sluoksniu gali egzistuoti gilus vandenynas, gyvybės lopšys. Mokslininkai įtaria, kad bendras Saulės sistemoje egzistuojančio skysto vandens, esančio po lediniu dangaus kūnų luobu, kiekis mažiausiai 15 kartų viršija visų Žemės vandenynų tūrį. Tarp tokių dangaus kūnų yra ne tik Enceladas ir Europa, bet ir Jupiterio palydovas Ganimedas, Saturno palydovas Titanas ir galbūt netgi Plutonas, vėl pretenduojantis į planetos titulą, arba nykštukinė planeta Eridė.

2015-ieji taip pat bus JAV aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) bei Europos kosmoso agentūros (ESA) kosmoso tyrimų projektų „Europa Clipper“ ir JUICE tolimesnės raidos metai, rašo „Scientific American“. Nors jie ir nėra tiesiogiai skirti nežemiškos gyvybės paieškoms, gali pakeisti mūsų požiūrį apie kai kuriuos iš pažiūros gyvybei svetimus, bet galbūt perspektyvius pasaulius Saulės sistemoje.

Paieškos už Saulės sistemos ribų

Gyvybės paieškos šiemet neapsiribos Saulės sistema: astrofizikai toliau analizuos kosminio teleskopo „Kepler“ surinktus duomenis apie kitose žvaigždžių sistemose skriejančias egzoplanetas. Kai kurios iš jų gali būti vadinamojoje gyvybės zonoje, t. y. nei per arti, nei per toli savo žvaigždės, kad jų paviršiuje būtų sudarytos sąlygos skystam vandeniui, potencialiam gyvybės lopšiui, egzistuoti.

REKLAMA

C.Scharfo teigimu, per kelerius artimiausius metus astronomai tikisi aptikti potencialiai gyvybei tinkamus pasaulius, skriejančius aplink vėsias mažesnės masės žvaigždes, esančias mūsų Saulės apylinkėse. Tai būtų svarbus žingsnis nežemiškos gyvybės paieškų kelyje. Tokios planetos taptų pirmosiomis kandidatėmis ieškant biologinės gyvybės požymių naujos kartos kosminiais teleskopais, taip pat ir Jameso Webbo teleskopu. Astrobiologas siūlo šiais metais nenuleisti akių nuo tyrimų projekto „MEarth“, skirto inovaciniams panašių planetų tyrimams antžeminiais teleskopais. Šį projektą vykdantys mokslininkai esą neatras nežemiškos gyvybės kosmose, bet gali užfiksuoti planetas, kuriose ilgainiui ji gali būti aptikta.

Žinoma, šiais metais ir toliau bus vykdomos nežemiško proto paieškos, analizuojant iš kosmoso sklindančius radijo signalus. Nors, pasak C.Scharfo, sėkmės šansai artimi nuliui, nes per keletą dešimtmečių nieko svarbesnio taip ir nepavyko apčiuopti, šiemet bus tęsiamos ir vadinamųjų techninių parašų paieškos. Nežemiškų civilizacijų ieškotojai kosmose dairysis keistų žvaigždžių užtemimų, galimų lazerių signalų blykčiojimų ar neįprastų infraraudonųjų spindulių šaltinių, sklindančių iš milžiniškų Visatos struktūrų.

Kosminis pasimatymas – jau vasarį

Šių metų vasarį NASA kosminis aparatas „Dawn“ pasieks nykštukinę planetą Cererą. Tai gali tapti įstabiu ir svarbiu įvykiu, pastebi „Scientific American“. Nors Cerera dažnai vadinama asteroidu, tai ne visai atitinka šio dangaus kūno savybes. Nykštukinė planeta Cerera labiau panaši į ledinį mėnulį, nei į tradiciškai apibūdinamą asteroidą. Jos skersmuo – beveik 960 km, taigi Cerera dvigubai didesnė už Enceladą. Pasak mokslininkų, regis, po storu Cereros paviršiaus ledo sluoksniu, dengiamu dulkių, yra daug skysto vandens. Manoma, kad ši nykštukinė planeta gali turėti labai retą atmosferą, o jos paviršiuje gali būti aktyvių ledo vulkanų.

REKLAMA

Iš esmės 2015-ieji astrobiologijos požiūriu neabejotinai bus įdomūs metai, konstatuojama straipsnyje. C.Scharfas taip pat tikisi, kad mokslo bendruomenė ir toliau dės nemažai pastangų, dairydamasi nežemiškos gyvybės galimybių, nes tai sudaro labai svarbią žmonių rūšies plėtros dalį. MokslininkasMokslininkas C.Scharfas mano, kad būtų kvaila astrobiologijos mokslą laikyti kažkuo atsietu nuo žemiškų tyrimų. Pasak jo, mes pernelyg ilgai ėjome sąmoningo nežinojimo keliu, o kosminė perspektyva mūsų ribotame pasaulyje yra ne prabanga, bet būtinybė.

Šiuo metu Žemėje yra daugiau nei septyni milijardai protų. Daugelyje jų sąmonė yra tragiškai trumpa. Tad suteikime šiek tiek didybės trumpam mūsų egzistavimui, atradę ką nors nežemiško ir taip papildę mūsų civilizacijos pažinimo turtus, ragina „Scientific American“.

Parengė Arvydas Praninskas

Edvinas
2015-03-01 16:08:01
kam svaistyt pinugus ir laika ieskant kazkokiu duju ar dar neaisku ko tokiose dangaus kunuose kur tik kaulas tesimato? kokia nauda is to susalusio ledo gabalo? geriau tas pastangas visi sudetu i kruva ir kurtu kazka su kuo galetu nukeliaut kiek galima toliau... o dabar iesko egzoplanetu, bet kam ju ieskot, jei iki artimiausios tokios tiek pat kiek iki kokios andromedos, kur toki atstuma dar po 500 metu nieks nesugebes pasiekt..
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Edvinas 2015-03-01 16:08:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
kam svaistyt pinugus ir laika ieskant kazkokiu duju ar dar neaisku ko tokiose dangaus kunuose kur tik kaulas tesimato? kokia nauda is to susalusio ledo gabalo? geriau tas pastangas visi sudetu i kruva ir kurtu kazka su kuo galetu nukeliaut kiek galima toliau... o dabar iesko egzoplanetu, bet kam ju ieskot, jei iki artimiausios tokios tiek pat kiek iki kokios andromedos, kur toki atstuma dar po 500 metu nieks nesugebes pasiekt..   ATSAKYTI

Top Video

Skundžiasi dėl naujų troleibusų
DABAR RODOMA
Skundžiasi dėl naujų troleibusų
DABAR RODOMA
Sausra pakenkė žuvėdrų jaunikliams
DABAR RODOMA
Lėktuvas leidosi į laukus
DABAR RODOMA
Kyla maisto kainos
DABAR RODOMA
Smarkiai apdegė berniukas
DABAR RODOMA
Kels algas biudžetininkams
DABAR RODOMA
Įspūdinga Sabonio verpstė
DABAR RODOMA
Bute rastas moters lavonas
DABAR RODOMA
Varėnoje kankinami šunys
DABAR RODOMA
Visi Grigonio tritaškiai
REKLAMA
REKLAMA

TELEVIZIJA

Data Laikas Rungtynės Spausk ir žiūrėk transliacijas
08.16 19:00 Suomija - Lietuva
 
08.17 19:00 Rusija - Lietuva
 
08.24 09:00 Pietų Korėja - Lietuva
 
08.25 11:30 Lietuva - Angola
 
08.27 12:00 Lietuva - Čekija
 
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų