Žemaitaitis: gynybos biudžetas – perteklinis

„Akivaizdu, kad šiandien krašto apsaugos sistema nesugeba ir nėra pajėgi suvalgyti skiriamo finansavimo“, – Eltai teigė R. Žemaitaitis. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Helsinkyje Lietuva ir dar penkios šalys pasirašė susitarimą dėl pėstininkų kovos mašinų įsigijimo

Iš estų – kartūs klausimai Ruginienei dėl Žemaitaičio

Štai už kurią partiją dabar daugiausiai balsuotų lietuviai: aiškėja favoritai ir nemėgstamiausi politikai

Politikas toliau neatsitraukia nuo pozicijos, kad koalicijoje neva buvo pristatytas mažesnis kitų metų gynybos biudžetas nei Vyriausybės projekte patvirtinti 5,38 proc. nuo BVP. 

„Koalicijoje (gynybai – ELTA) buvo sutarta 5 proc. nuo BVP ir kito sprendimo nėra, nežinau kam čia noras pakilo padidinti iki 5,38 proc. Kadangi dokumentuota buvo koalicijoje 5 proc., tai reikia vadovautis tuo, kas buvo dokumentuota“, – Eltai penktadienį komentavo politikas. 

Vis dėlto, „aušriečių“ lyderis teigia, kad prireikus papildomi asignavimai gynybai galėtų būti numatyti metų eigoje. Politikas tvirtino, kad ir pats palaikytų tokias iniciatyvas. 

„Jeigu mes metų viduryje matome, kad gynybai reikia papildomai pinigų – Seimas be jokių problemų gali daryti posėdį, biudžeto svarstymą ir per biudžeto pakeitimus skirti gynybai papildomai (...).

Kas trukdo Seimui susirinkti, perskirstyti prioritetus ir gynybai skirti papildomai pinigų. Likusią dalį (0,38 proc. – ELTA), aš dar kartą pakartoju, reikia kuo greičiau skirti viešajam saugumui“, – sakė R. Žemaitaitis.

„Apie 5,38 proc. nuo BVP – tokios kalbos nebuvo. Jeigu reikės, papildomo finansavimo – aš su mielu noru balsuosiu (...). Aš tikrai palaikysiu, kas liečia valstybės saugumą. Šiandien dienai aš matau, kad viešasis saugumas šlubuoja“, – dėstė jis. 

Kaip skelbta, grupė parlamentarų trečiadienį užregistravo siūlymą kitų metų valstybės biudžete krašto apsaugai skirti 5 proc. nuo BVP. Siūloma, kad likę 0,38 proc., kurie Vyriausybės parengtame projekte numatyti gynybos finansavimui, būtų skirti vidaus saugumui ir keliams.

Savo ruožtu R. Žemaitaitis sako, kad tokį Seimo narių siūlymą palaikytų.

„Tai toks ir turi būti sprendimas“, – Eltai sakė R. Žemaitaitis.

Vaitiekūnas apie siūlymą apkarpyti finansavimą gynybai: pinigų nebūtų galima panaudoti kitoms sritims

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas kritikuoja grupės parlamentarų registruotą siūlymą kitais metais gynybai numatytus 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) mažinti iki 5 proc. Pasak jo, likusi suma negalėtų būti skiriama kitų sričių finansavimui.

„Turėčiau nuliūdinti iniciatorius, nes net ir priėmus tokį pakeitimą – tų pinigų panaudoti kitoms sritims galimybės nebūtų. Tie pinigai yra panaudotini tik naudojantis Europos Sąjungos (ES) išlyga, suteikta dėl gynybos finansavimo didinimo“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė K. Vaitiekūnas. 

„Galbūt jie šiek tiek nesupranta tos vietos, kad tas finansavimas yra skirtas tik tai gynybai. Jeigu mes sumažintume tą finansavimą nuo 5,38 proc. iki dabar girdimų 5 proc. – tų kelių šimtų milijonų panaudoti mokytojų atlyginimams, kelių tiesimui, kultūros finansavimui mes negalėtume.

Tai pažeistų fiskalinės drausmės taisykles ir prieš Lietuvą būtų pradėta perteklinio deficito procedūra, o tai atsigultų mūsų skolos tarnavimo išlaidose, kituose finansiniuose rodikliuose ir duotų ne naudą, o žalą valstybei“, – akcentavo jis. 

Kaip skelbta, šių metų liepą ES Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų taryba (ECOFIN) Lietuvai leido į biudžeto deficitą neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus išleidžiamo 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pagal patvirtintą Lietuvos fiskalinį struktūrinį planą, 2025–2028 m. laikotarpiu vidutinis grynųjų išlaidų metinis augimas turėtų neviršyti 5,2 proc., o vien 2025 m. – 6,1 proc.

Tiesa, finansų ministras sako neatmetantis, kad ateityje gynybos finansavimo poreikiai gali keistis. Visgi, pasak jo, šiuo metu reikia atliepti dabar esantį karinį patarimą. 

„Be abejo, jis gali keistis, bet labai norėtųsi jį išlaikyti tokio dydžio, koks jis yra. Tas dydis atitinka mūsų gynybos poreikį, šiuo metu turimą karinį patarimą, tas karinis patarimas turbūt irgi gali keistis (...) Šiuo metu reikėtų naudotis tuo patarimu, kuris yra ir dėl to reikėtų skirti tokį finansavimą, kuris užtikrintų to karinio patarimo įgyvendinimą“, – dėstė jis.

Kaip skelbta, grupė parlamentarų trečiadienį užregistravo siūlymą kitų metų valstybės biudžete krašto apsaugai skirti 5 proc. nuo BVP. Siūloma, kad likę 0,38 proc., kurie Vyriausybės parengtame projekte numatyti gynybos finansavimui, būtų skirti vidaus saugumui ir keliams.

Reaguodami į grupės parlamentarų užregistruotą siūlymą ir premjerė Inga Ruginienė, ir socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad gynybai numatyti 5,38 proc. nuo BVP yra neginčytina koalicijos sutarta riba.

Savo ruožtu koalicinės „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikina, kad gynybos sričiai numatyti asignavimai yra pertekliniai.

ELTA primena, kad šiuo metu ateinančio laikotarpio valstybės biudžeto projektą svarsto Seimo komitetai, jame gynybai finansuoti numatyta 5,38 proc. nuo BVP arba 4,79 mlrd. eurų. 

Valstybės biudžetas parlamente bus svarstomas dviem stadijomis – antrasis svarstymas turėtų įvykti iki gruodžio 9 d., paskutinis balsavimas dėl valstybės biudžeto projekto turėtų įvykti iki gruodžio 23 dienos.