Šis klausimas aptartas penktadienį vykusiame premjero Gedimino Kirkilo ir Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos pirmininko pavaduotojos Fanios Brancovskajos bei Vilniaus universiteto Idiš instituto mokslinių bendradarbių susitikime.
Susitikime premjeras pažymėjo, kad parengus atskirą programą būtina parengti ir atnaujinti atsiminimų knygas, sukaupti vaizdo, garso archyvą. Pasak G.Kirkilo, atities kartos privalo turėti galimybę susipažinti su visais šalies istorijos puslapiais, atskirų studijų vertas Lietuvos žydų dalyvavimas prieškario visuomeninėje veikloje.
Vyriausybė taip pat ketina prisidės prie Holokausto muziejaus sutvarkymo, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
Per nacių okupaciją Lietuvoje buvo sunaikinta beveik 90 proc. maždaug 200 tūkst. žydų bendruomenės.
Penktadienį Vyriausybėje apsilankiusią žydų tautybės antinacinio pasipriešinimo Lietuvoje dalyvę F.Brancovskają, kuri yra minima istoriko tyrime apie Antrojo pasaulinio karo metu įvykusias Kaniūkų kaimo gyventojų žudynes, šiuo metu siekia apklausti Lietuvos prokurorai.
Tačiau jie anksčiau tvirtina, kad F.Brancovskajos apklausti negali, nes nepavyksta nustatyti jos gyvenamosios vietos.
Tokiais Lietuvos teisėsaugos veiksmais pasitiktino buvusius nacius ir jų kolaborantus persekiojantis Simono Wiesenthalio centras Izraelyje, apkaltinęs teisėsaugą žydų diskreditavimu. Kaltinti prokurorus persekiojant žydų antinacinio pasipriešinimo dalyvius suskubo ir Lietuvos žydų bendruomenė, teigdama jog taip esą bandoma šalyje suformuoti nepalankią nuomonę žydų atžvilgiu.
