Klaipėdos rajono bendruomeninių organizacijų susivienijimo tarybos pirmininkė Lijana Simonaitytė kalbėjo, jog rajono ugniagesius ir žemės ūkio specialistus apėmė nerimas dėl jų likimo. Ugniagesiai gavo įspėjimus apie jų pareigybių pasikeitimą ir darbo užmokesčio mažinimą, daliai puse etato dirbančių žemės ūkio specialisčių gresia bedarbystė. L. Simonaitytė siūlė rajono valdžios atstovams neveikti savo nuožiūra, kilusias problemas mėginti spręsti kartu su darbuotojais, teikti jiems visą informaciją.
Ugniagesių atstovas teigė, jog gauti pranešimai jiems - smūgis iš užnugario: „Niekam neįspėjus, iš ugniagesių-vairuotojų tapome tik ugniagesiais, atlyginimas mažinamas per pusę. Kas bus toliau, gal būsime iš viso nereikalingi? Ko klausiame, atsako, jog nieko nežino.“
Ne linksmiau nusiteikę ir žemės ūkio specialistai. „Kaimo žmonės paliekami likimo valiai, pasėlius deklaruoti jie turės važiuoti į Gargždus ar gretimą seniūniją. O juk mes atliekame ir kitus darbus, nuolat teikiame informaciją, patarimus“, - sakė Dauparų–Kvietinių seniūnijos žemės ūkio specialistė Veronika Daujotienė. Sendvario seniūnijos specialistė Joana Gečienė nesuprato taupymo politikos, kai jos etatas naikinamas, o Kretingalės seniūnijoje dvigubinamas.
Steigs įstaigą
Atsakydamas į ugniagesių skundus rajono Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas paaiškino, jog rajono biudžeto vykdymą tikrinę Valstybės kontrolės specialistai konstatavo, kad rajono Savivaldybėje neteisingai nurodoma ugniagesių pareigybė ir pareikalavo pakeisti ją iš ugniagesių-vairuotojų į ugniagesių. Šis pakeitimas nieko bendro neturi su atlyginimu. Ugniagesių komandos išlaikomos iš valstybės lėšų, kurių jau šiais metais mūsų rajonui skirta 93 tūkst. Lt mažiau, o ateinančiais metais numatoma sumažinti dar 123 tūkst. Lt. Nieko kito nelieka, kaip mažinti atlyginimus ar etatus.
Numatoma steigti biudžetinę įstaigą, kuri sujungtų visus 54 visų šešių komandų ugniagesius. „Įstaigos direktoriui ir buhalterei išlaikyti gautume lėšų iš valstybės. Jie rūpintųsi finansais, ūkiniais ir organizaciniais klausimais, inventoriumi, komandoms tai taip pat turėtų būti naudinga“, - įstaigos steigimo tikslingumą įrodinėjo rajono vadovas. Pokalbyje dalyvavę ugniagesiai prašė neskubėti priimti sprendimus, susitikti ir kalbėtis dar kartą. Meras puse lūpų žadėjo, kad ugniagesius pagal galimybes įmanoma paremti ir iš rajono biudžeto. „Esame ne kartą skyrę lėšų“, - priminė rajono vadovas.
Po susitikimo Savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė „Bangos“ korespondentei patikslino, jog ugniagesiams uždarbis praėjusiais ir šiais metais mažėjo apytikriai po 14 proc. „Su priedais už darbą šventadieniais bei naktį ugniagesių atlyginimas sieks apie 1000 Lt per mėnesį. Atskaičiavus pajamas ir kitas įmokas, iš tiesų ne kažin kas liks“, - sakė ji.
Vedėja minėjo, jog dar vasarą Savivaldybės administracija išsiuntinėjo prašymus nemažinti finansavimo Priešgaisrinės apsaugos departamentui, Savivaldybių asociacijai ir kitoms įstaigoms. Deja, jokio teigiamo rezultato nesulaukta. „Ugniagesiai parašė naujus prašymus, tad vėl kreipsimės į aukštesnes instancijas“, - teigė I. Gailiuvienė.
Gresia bedarbystė
Seniūnijose dirbančių žemės ūkio specialisčių ateitis dar niūresnė – keturias numatyta atleisti. Susitikime dalyvavęs Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vincas Letukas paaiškino, jog ateinantiems metams šioms valstybės finansuojamoms darbo vietoms išlaikyti skiriama per 140 tūkst. Lt mažiau. Pagal Žemės ūkio ministerijos naujai parengtą metodiką etatų skaičius priklauso nuo deklaruojamos žemės kiekio. Seniūnijose apie Klaipėdą, kur daugelis žemės savininkų keičia žemės paskirtį į gyvenamąją, deklaruojamos žemės plotai mažėja, daug žemės dirvonuoja, tad specialistų taip pat planuojama mažiau. Naujoji metodika aukšto rango klerkams leido sumažinti finansavimą patiems mažiausiems ir iki šiol menkutes algas gaunantiems Klaipėdos rajono seniūnijų žemės ūkio specialistams, o kaip verstis su tokiomis lėšomis, pavedė savivaldybėms. Mūsų rajone numatyta keliose seniūnijose naikinti žemės ūkio specialistų etatus. Pokalbyje dalyvavusios darbuotojos siūlė svarstyti kitus variantus, pastebėjo, kad ne visi numatomi sprendimai logiški. Sakysim, kodėl numatoma atleisti jauną moterį Sendvaryje, o ne pensininkę Kretingalėje?
Prašė švelnesnių sprendimų
Pokalbyje dalyvavę bendruomenių atstovai akcentavo, jog pateikti argumentai jų neįtikino. L. Simonaitytės nuomone, reorganizacijos seniūnijose palies daugelio darbuotojų likimus, tačiau informacijos apie tai jie gauna mažai.
Savivaldybės tarybos meras V. Dačkauskas ir Administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas V. Letukas pažadėjo po savaitės vėl susitikti su darbuotojais ir ieškoti geriausių sprendimų variantų.
Po susitikimo keturios žemės ūkio specialistės koridoriuje apsupo V. Letuką ir prašė nepalikti jų be darbo. „Nors ir mažai uždirbsime, bent būsime draustos, - kalbėjo moterys ir pridūrė, - paaukokite vieną etatą iš savo skyriaus, jo mums visoms užteks.“
Penktadienį Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas V. Letukas „Bangos“ korespondentei paaiškino, jog ieškoma naujų, mažiau skausmingų problemos sprendimo variantų. „Vienas iš jų, - sakė V. Letukas, - atleisti pensininkus ir keturiose seniūnijose atsisakyti brangiai kainuojančių saugaus interneto prieigų taškų. Ateinančią savaitę dar susitiksiu su žemės ūkio ministru, deja, maža vilties, kad nuo jo kas nors pasikeis į gerą.“
Jadvyga Surplienė
