Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV (IVPK) užsakymu atliktame tyrime buvo nustatytos pagrindinės galimos viešosios ir administracinės savivaldybių elektroninės paslaugos ir jų perkėlimo į elektroninę terpę lygis.
Tyrimo duomenimis, Lietuvos savivaldybėse šiuo metu dominuoja neaukšto, tik pirmojo bei antrojo brandos lygių viešosios e. paslaugos – t.y. šių institucijų interneto svetainėse teikiama informacija apie paslaugas bei sudaryta galimybė iš svetainės parsisiųsti popierinę paraiškos formą, kuri vėliau pateikiama tradiciniu, popieriniu būdu. Trečiojo brandos lygio viešųjų el. paslaugų, kurios leistų savivaldybės interneto svetainėje užpildyti ir pateikti paraiškos formą, bei ketvirtojo brandos lygio paslaugų, kurių atveju visos paslaugos gavimo procedūros yra sutvarkomos per interneto svetainę, vis dar yra labai nedaug.
Savivaldybių tinklalapiuose šiuo metu dažniausiai teikiamos tokios paslaugos:
• Pirmojo brandos lygio paslaugos – informacija apie vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimą; licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais išdavimo tvarką; teritorijų planavimo, bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendimų įgyvendinimo tvarką;
• Antrojo brandos lygio paslaugos – galimybė parsisiųsdinti elektronines formas, reikalingas gauti projektavimo sąlygų sąvadus norintiems projektuoti gyvenamąjį namą, sodo namelį; atlikti pramoninės, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų rekonstrukciją arba projektuoti naujus objektus; perplanuoti butą; gauti leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti, griauti; gauti licencijas mažmeninei prekybai tabako gaminiais, alkoholiniais gėrimais;
• Trečiojo brandos lygio paslaugos – galimybė internete užpildyti paraiškos formas, reikalingas gauti pakartotinį civilinės būklės aktų registravimo liudijimą; gauti leidimus organizuoti taikius masinius susirinkimus viešosiose vietose, organizuoti koncertus, festivalius, sportinius, komercinius renginius; gauti archyvines pažymas;
• Ketvirtojo brandos lygio paslaugas – galimybę internetu ne tik pateikti paraišką, bet ir gauti atsakymą – yra realizavusi tik Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje yra sukurta paslauga, skirta pažymų apie gyventojų gaunamas socialines pajamas išdavimui.
Labiausiai pažengusios savivaldybės perkeliant viešąsias paslaugas į internetą yra šios:
• Klaipėdos miesto savivaldybė (viso skirtingu – nuo pirmojo iki ketvirtojo perkėlimo į internetą brandos lygiu – į internetą čia perkelta 111 paslaugų, t.y. 75 proc. visų paslaugų);
• Vilniaus miesto savivaldybė (perkeltos 109 paslaugos, t.y. 74 proc. paslaugų);
• Panevėžio miesto savivaldybė (perkeltos 77 paslaugos, t.y. 52 proc. paslaugų);
• Alytaus miesto savivaldybė (perkeltos 75 paslaugos, t.y. 51 proc. paslaugų);
• Kauno miesto savivaldybė (perkeltos 66 paslaugos, t.y. 45 proc. paslaugų).
Apklausoje dalyvavusių savivaldybių tarnautojų teigimu, visų pirma į elektroninę erdvę reikėtų perkelti paslaugas, susijusias su civilinės būklės aktų registravimu; alkoholio ir tabako reklamos ant išorinės reklamos priemonių draudimo ir ribojimo kontrole; statinių naudojimo priežiūra, statinio projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimų išdavimu; dokumentų pilietybei suteikti rengimu; prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos turgavietėse bei viešose vietose nustatymu, leidimų išdavimu; keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimu ir kt.
Atsižvelgiant į tai, kad būtina sparčiau plėtoti savivaldos institucijų teikiamas viešąsias elektronines paslaugas, IVPK planuoja šiai sričiai skirti nemažai lėšų iš Europos Sąjungos 2007-2013 m. laikotarpio struktūrinės paramos. E. valdžios projektams šalies regionuose įgyvendinti 2009-2011 m. numatoma skirti 66 mln. litų paramos. Pasinaudodamos šia parama, miestų bei rajonų savivaldybės ir apskričių administracijos galės įgyvendinti projektus, skirtus pažangioms viešosioms e. paslaugoms plėtoti.
Savivaldybių institucijų teikiamų viešųjų elektroninių paslaugų tyrimą atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo technologijų katedros mokslininkų grupė.
