Tyrimas atskleidė nenorinčių skiepytis nuo COVID-19 portretus: kuo dažniausiai jie užsiima?

Beveik 60 procentų lietuvių yra nusiteikę skiepytis nuo COVID-19 infekcijos, atskleidė neseniai atliktas tyrimas. Jis parodė, kad dažniau linkę skiepytis žmonės tiesiogiai susidūrę su virusu, kurie turi didesnes pajamas ir aukštesnį išsilavinimą.

Rinkos ir vartotojų nuomonės tyrimų įmonė „NielsenIQ“ pirmadienį pristatė Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenis. Paaiškėjo koks yra besiskiepijančio žmogaus portretas Lietuvoje, kur yra didžiausias nerimo lygis dėl koronaviruso.

Tyrėjai iš gautų duomenų sugebėjo nupiešti žmogaus, nenorinčio skiepytis nuo COVID-19, portretą. Tai yra mažesnes pajamas gaunantis žmogus, dirbantis paslaugų sektoriuje ir tiesiogiai nesusidūręs su virusu.

„Toks žmogus priklauso amžiaus grupei nuo 25 iki 44 metų. Iš didesnių namų ūkių, kuriuose yra vaikų, tiek mažamečių, tiek paauglių. Tai dažniau yra žmogus su mažesnėmis pajamomis, mažesniu išsimokslinimu. Dažniau tai gali būti žmogus dirbantis prekybos, paslaugų sferose. Taip pat dažniau pasitaiko bedarbių ar namų šeimininkių.

Žmonių pažiūros yra konservatyvios, jie mažiau linkę priimti naujoves. Jie yra rečiau susidūrę su liga artimoje aplinkoje, dažniau atsako, kad nepažįsta nei vieno žmogaus, kuris serga ar sirgo koronavirusu“, – tyrimo rezultatus apibendrino vartotojų tyrimų vyriausioji projektų vadovė Asta Ivanauskienė.

Daugiausia nerimo – Latvijoje

A. Ivanauskienė pastebi, kad didžiausias nerimo lygis dėl COVID-19 yra Latvijoje. Čia net 91 procentas žmonių jaučia nerimą dėl viruso, tuo tarpu Lietuvoje – 88 procentai, Estijoje – 86 procentai.

„Didžiausias panikos lygis buvo pirmojo karantino metu, tai yra praėjusių metų balandžio mėnesį ir tokių žmonių, kurie buvo susirūpinę dėl viruso, buvo 24 proc.

Atlaisvinus karantiną nerimo lygis smarkiai smuko. Įdomu, kad atėjus antram karantinui žmonių panika taip nebekilo, gruodžio mėnesį stipriai nerimaujančių dėl situacijos buvo 12 proc.“, – komentuoja „NielsenIQ“ atstovė.

REKLAMA

Beveik 80 procentų apklaustųjų tikino, kad jiems trūksta bendravimo, o kiek daugiau nei pusė jaučia įtampą šeimoje, pradėjo pesimistiškai vertinti šalies ekonomiką.

Daugiau besiskiepijančių

Tyrimas atskleidė, kad 58 proc. žmonių sutiktų skiepytis nuo COVID-19. Neapsisprendusių gyventojų dalis – 16 procentų. Kolektyviniam imunitetui pasiekti būtina, kad imunitetą turėtų bent 90 procentų šalies gyventojų.

„Kaip sako medicinos srities specialistai, tam, kad būtų pasiektas kolektyvinis imunitetas, reikėtų, kad mažiausiai 90 proc. šalies gyventojų būtų įgiję imunitetą – pasiskiepiję ar persirgę. Tam, kad būtų suvaldytas koronavirusas, 60–70 proc. visuomenės turi turėti imunitetą, vadinasi, panašus skaičius turėtų būti pasiskiepijęs.

Šiuo metu, jei turėtume pakankamai vakcinų, personalo ir kitų priemonių ir skiepytume visus norinčius, priartėtume prie to procento, kuris padėtų suvaldyti koronavirusą. Bet kalbėti apie kolektyvinį imunitetą dar neįmanoma“, – tikina, A. Ivanauskienė.

Per praėjusią parą nustatyta 213 naujų COVID-19 atvejų, mirė aštuoni žmonės

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 213 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė aštuoni žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 238,7 atvejo.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 202 tūkst. 430 žmonių.

Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 188 tūkst. 245 žmonės, deklaruota – 143 tūkst. 944 pasveikusysis. Statistiškai šiuo metu serga 7024 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 51 tūkst. 325.

Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.

REKLAMA

Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.

Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3336 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 6698 mirtys.

Praėjusią parą šalyje atlikti 2752 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 mln. 138 tūkst. 36.

Be to, per parą atlikti 54 antigeno tyrimai. Iš viso jų atlikta 36 tūkst. 994.

Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,1 procento.

Pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze praėjusią parą nepaskiepytas nė vienas žmogus, antrąja doze – vienas asmuo. Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyta 210 tūkst. 179 žmonės, abiem dozėmis – 85 tūkst. 815 asmenų.


Rašyti komentarą...
A
A
2021-03-08 11:37:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
cia pagal ka ta portreta susidaret? pagal savo nuomone? cia jums mokytojai neissimoksline, medikai irgi ne visi, bet dauguma be mokslu, architektai irgi jie visi bemoksliai. Plius dauguma prasirgusiu covid nesiskiepija, nes antikuniai susodare yra ilgesniam laikui, nei pasiskiepijus. Tai kad neapgaudinekite zmoniu su savo vakcinom.
Atsakyti
-12

R
R.G.
2021-03-08 11:34:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ir kaip tokius užsakomuosius straipsnius galima rašyti ir publikuoti. Paprasčiausia neetiška
Atsakyti
-9

n
nu i nu!
2021-03-08 11:49:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai pedagogai ir net medikai, kurie atsisako skiepytis, yra mažesnio išsilavinimo, nei tie, kurie sutinka skiepytis? O koks tų tyrėjų išsilavinimas, įdomu, kad tokias išvadas daro?
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (38)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų