Trims užsienio lietuviams mokslininkams už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir ryšių su Lietuva stiprinimą švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ketvirtadienį Lietuvos mokslų akademijoje įteikė 13 tūkst. litų vertės Mokslo premijas. Šiemet švietimo ir mokslo ministro sudarytai atrankos komisijai premijoms gauti buvo pateikta septyniolika kandidatų paraiškų.
Premija už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir pasiekimus fizinių, biomedicinos ir technologijų mokslų srityse, už ilgametę aktyvią mokslinę veiklą ir pasiekimus okeanologijos kryptyje bei ypač vaisingą bendradarbiavimą su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis bei mokslininkais ir pagalbą užmezgant ryšius su užsienio mokslo institucijomis skirta Delavero universiteto (JAV) Jūrų ir žemės studijų koledžo profesoriui emeritui okeanologui Vytautui Viktorui Klemui.
Premija už pastarojo dešimtmečio pasiekimus humanitarinių ir socialinių mokslų srityje, už aktyvų Lietuvos kultūros, lituanistikos ir mokslo populiarinimą, už svarius mokslo pasiekimus bei pasiekimų sklaidą Lietuvoje bei pasaulyje skirta Ilinojaus universiteto (JAV) Slavų ir baltų kalbų ir literatūros departamento profesoriui kalbininkui Giedriui Subačiui.
Premija už pastarojo dešimtmečio pasiekimus fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse, už ypač svarbius mokslo pasiekimus biomedicinos mokslų srityje ir vaisingą bendradarbiavimą su Lietuvos mokslininkais skirta Harvardo universiteto Medicinos mokyklos (JAV) Šepeno (Schepens) akių mokslinių tyrimų instituto profesoriui, vyriausiajam tyrėjui biomedicinos mokslų atstovui Andriui Kazlauskui.
Sveikindamas premijos laureatus ministras pabrėžė, kad išeivijos mokslininkai daug prisideda prie savo kilmės šalies mokslo plėtros. Į užsienį išvykusių mokslininkų iniciatyva neretai kuriami tarptautiniai mokslinių tyrimų projektai, studijų vizitai, užmezgami ryšiai su užsienio įstaigomis. Šie mokslininkai taip pat padeda formuoti palankų Lietuvos įvaizdį, o savo pasiūlymais gali reikšmingai prisidėti ir prie mokslo ir studijų sistemų plėtros.
"Šiuo metu Lietuvoje vykdoma mokslo ir studijų sistemos pertvarka, kurios vienas akstinų - sumažinti protų nutekėjimą, - sakė ministras. - Tikime, kad pertvarkoje numatyti veiksmai, tokie kaip mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarka bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) infrastruktūros atnaujinimas sudarys prielaidas naujoms mokslo žinioms kurti, suvienys turimus žmogiškuosius ir materialinius mokslo ir studijų institucijų išteklius, sudarys sąlygas mokslininkų geresniam bendradarbiavimui su verslu, stiprins Lietuvos mokslo ir studijų institucijų tarptautinį konkurencingumą".
Pasak ministro, naujų galimybių atveria ir ES struktūrinių fondų skiriamos lėšos, šiuo metu pradedančios veikti stipendijų schemos bei konkursinis MTEP finansavimas. "Tikimės, kad "protų nutekėjimas" peraugs į natūralų procesą - mokslininkų mobilumą, nebus suvoktinas kaip neigiamas ir ribotinas reiškinys, o suprantamas kaip siektinas modernios mokslo ir studijų sistemos bruožas, skatinantis pasauliui ir naujovėms atvirą mokslo aplinką ir mokslo plėtrą, keitimąsi žiniomis bei kūrybiškumą", - pabrėžė ministerijos vadovas.
Mokslo premijomis siekiama skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę, siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų savo krašto lietuvių bendruomenių veikloje ir bendrose mokslo programose.
