Europos šalių vyriausybės vis dar nenori pripažinti klaidų, kurias daro formuodamos ir įgyvendindamos aukštojo mokslo politiką savo šalyse ir nėra linkusios taisyti jų kuriant veiksmų planus bei siekiant integruotis į bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę. Tokias išvadas padarė Europos studentų sąjunga (ESU) tarybos posėdyje pristačiusi ataskaitą „Bolonijos procesas studentų akimis“.
Lietuvai ESU Taryboje atstovaujančio Lietuvos studentų atstovybių sąjungos atstovui Arūnui Mark yra keista, jog Europoje vis dar yra vyriausybių, kurios rengdamos Bolonijos proceso ataskaitą, pagražina situaciją užuot pripažinusios savo darbo trūkumus pasinaudotų užsienio valstybių patirtimi sprendžiant konkrečias problemas.
„Matydami dvi ataskaitas – paruoštą valstybės institucijų ir studentams atstovaujančių organizacijų, galime jas palyginti ir matyti tikrąją situaciją aukštajame moksle. Tenka apgailestauti, kad kai kurių Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, pateikiami duomenys nepilnai rodo tikrąją situaciją ir verčia susimąstyti apie reikalingus pokyčius, kuriuos deja nurodo studentai, o ne atsakingi valstybės tarnautojai“, - teigia LSAS atstovas aukštojo mokslo reformos klausimais A.Mark.
Europos studentai kitą savaitę susitiksiantiems Bolonijos proceso šalių ministrams siūlo į Bolonijos proceso gaires ateinančiam dešimtmečiui įtraukti konkrečius žingsnius, kaip gerinti socialinę bei ekonominę aplinką aukštajame moksle, didinti prieinamumą bei lygias galimybes visose išsilavinimo srityse, nustatyti aiškią siekiamybę didinant mobilumo santykį iki 20 nuošimčių mobilių studentų 2020 metais.
Europos studentų sąjungos pozicijoje pabrėžiama, jog Europos švietimo ministrai neturi ignoruoti fakto, jog Bolonijos proceso įgyvendinimas skirtingose šalyse yra nevienodas, todėl ministrų suvažiavimas yra geriausia vieta Bolonijos proceso įgyvendinimu atsiliekančiose šalyse pradėti taikyti papildomas priemones šio proceso vykdymui skatinti.
„Studentai siūlo paketą naudingų visoms Europos šalims pastabų ir patarimų dėl Bolonijos proceso įgyvendinimo. Ypatingai pabrėžiama, jog turi būti sukurtos saugios ir palankios sąlygos studentų socialinei ir ekonominei padėčiai gerėti, numatytos priemonės kokybės skatinimui ir užtikrinimui. Ministrai taip pat yra skatinami nesiimti tokių socialiai neteisingų ir drastiškų veiksmų, kaip mokesčio už studijas įvedimas“, - ESU poziciją komentuoja LSAS atstovas A. Mark.
Anot jo, aukštojo mokslo situacija visoje Europoje turi judėti viena kryptimi, todėl balandžio 28-29 dienomis Leuvene (Belgijoje) vyksiančiame ministrų suvažiavime studentai siūlys iš naujo apsvarstyti, kokie prioritetai ir uždaviniai turi būti iškelti Europos aukštajam mokslui, kad per ateinantį dešimtmetį vieningos Europos aukštojo mokslo erdvės idėja taptų realybe.
„Svarbu pažymėti, jog Europos aukštojo mokslo erdvė bus įgyvendinta tik tuomet, kai bus paremta bendradarbiavimo, o ne konkurencijos principais, kadangi vertinant kitų šalių patirtį matome, jog pastarieji sukuria daug socialinių ir ekonominių problemų aukštajame moksle. Be galo svarbu, kad Lietuva pasidarytų išvadas iš pažangiausių Europos šalių siūlymų ir patirties pertvarkant aukštojo mokslo sistemą bei derinant ją su Bolonijos procesu“, - pabrėžia A.Mark.
Europos studentų sąjunga (European student union - ESU) vienija 49 nacionalines studentų organizacijas iš 38 valstybių, taip atstovaudama 11 milijonų studentų. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga yra ESU narys nuo 2005 m.
ESU ataskaitą „Bologna with student eyes“ galite rasti interneto svetainėje www.esib.org
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga
