Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuva smurtinių nusikaltimų aukoms išmokėjo daugiau 125 tūkst. litų.
Teisingumo ministerija išnagrinėjo 72 prašymus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą. 26 pareiškėjai prašė kompensuoti žalą avansu, t.y. nepasibaigus baudžiamajam procesui.
Pasak pranešimo, priimti 33 teigiami ir 39 neigiami sprendimai.
Daugiausia prašymų patenkinta dėl sunkių sveikatos sutrikdymų - 15 bei dėl nužudymų - 14.
3 asmenis kompensacijos išmokėtos dėl pasikėsinimo į seksualinio apsisprendimo laisvę bei vienas gyventojas gavo išmoką už nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2007 m. į Teisingumo ministeriją dėl kompensacijų už smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą kreipėsi 136 asmenys, kuriems buvo išmokėta 247 tūkst. 382 litai.
Atvejus, kuriais valstybė kompensuoja smurtiniais nusikaltimais padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, ir šios žalos kompensavimo tvarką nustato Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas. Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir neturtinės žalos kompensavimą turi nukentėję asmenys arba asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniai ir išlaikytiniai.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės žalos kompensavimas galimas ir avansu, kuomet vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo, kuriuo buvo atimta žmogaus gyvybė ar sunkiai sutrikdyta jo sveikata, o prašymas Fondo administratoriui avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per trejus metus po nusikaltimo padarymo. Per šių metų pirmąjį pusmetį priimti 14 teigiamų ir 12 neigiamų sprendimų kompensuoti žalą avansu.
Dažniausiai pasitaikančios priežastys, dėl kurių neįmanoma patenkinti smurtinių nusikaltimų aukų prašymų yra: nepateikiami turtinę žalą pagrindžiantys dokumentai, prašoma kompensuoti žalą, patirtą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo tebevykstant baudžiamajam procesui (tebevykstant baudžiamajam procesui tik dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir dėl gyvybės atėmimo kompensuojama žala avansu), prašoma kompensuoti už nusikaltimus įvykdytus iki 2005 m. liepos 1 d. ir padarytą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo atsiradusi žala nekompensuojama) bei kt.
Jeigu paaiškėja, kad asmeniui, kuriam turtinė žala kompensuota avansu, nebuvo padarytas smurtinis nusikaltimas, kuriuo buvo atimta žmogaus gyvybė ar sunkiai sutrikdyta jo sveikata, asmuo pateikė melagingą informaciją arba neturėjo teisės jos gauti, jis privalo avansą grąžinti.
Smurtiniais nusikaltimais padaryta žala ar jos dalis, kompensuojama tuo atveju, kai už žalą atsakingas asmuo neatlygina nusikaltimu padarytos žalos, kai smurtinis nusikaltimas yra padarytas po 2005 m. liepos 1 d., o prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą yra pateikiamas ne vėliau kaip per trejus metus po nusikaltimo padarymo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Teisingumo ministerija, siekdama tobulinti ir plėsti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo sistemą, sudaryti sąlygas efektyviau ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus, išmokant sąžiningą ir adekvačią kompensaciją, yra parengusi Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo projektą, kuris yra svarstomas Seime.
Šiame projekte siūloma praplėsti smurtinio nusikaltimo sąvoką, teisę į žalos kompensavimą turinčių asmenų ratą, siūlomas aiškesnis teismo priteistos žalos kompensavimas ir žalos kompensavimas avansu, išplečiamos žalos kompensavimo avansu galimybės, numatyti didesni žalos kompensavimo dydžiai.
Pavyzdžiui, nužudymo atveju siūloma kompensuoti 100 minimalių gyvenimo lygių (MGL) turtinę žalą (šiuo metu 75 MGL) ir 120 MGL neturtinę žalą (šiuo metu 30 MGL).
1 MGL šiuo metu yra prilyginamas 130 litų.
Teisingumo ministerija primena, kad nuo praėjusių metų rugsėjo 1 d. prašymus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo nagrinėja ne tik Teisingumo ministerija, bet ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio).
Šios tarnybos yra įgaliotos priimti prašymus kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, rinkti sprendimui priimti reikalingą informaciją.
Tais atvejais, kai prašymus gauna Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, surinkti dokumentai yra persiunčiami Teisingumo ministerijai, kuri ir priima sprendimus.
