Miesto tarybos kolegija trečiadienį buvo supažindinta su dviračių takų plėtros Kauno mieste schema. Anot šį darbą parengusių specialistų iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto, kurti dviračių takų išsidėstymo Kaune perspektyvą pradėta įvertinus tai, kas mieste ligi šiol padaryta, bei atlikus gyventojų apklausą.
Apklausti 738 Kauno gyventojai (63 proc. vyrų) nuo 9 iki 75 metų amžiaus. Iš jų 87 proc. - turinčių dviračius. Beje, likusiųjų apklaustųjų (dviračių neturinčių) nuomone, nuo šios bevariklės transporto priemonės įsigijimo juos sulaiko saugių, tvarkingų dviračių takų trūkumas. Labiausiai patrauklus dviratininkams, pasirodo, yra Kauno senamiestis.
ELTA primena, kad dviračių takų sistema Kaune pradėta kurti prieš 20 metų. Iki šiol nutiesta 50 km takų važinėti dviračiais. Šiuo metu baigiamas tiesti 7 km ilgio takas nuo Lampėdžių paplūdimio iki Vilijampolės tilto. Kiek truks perspektyvinių planų įgyvendinimas, niekas negali konkrečiai pasakyti. Pagal plėtros schemą ketinama nutiesti 176 km dviračių takų. Iš jų 79 km bus rajoninių, 65 km - rekreacinio pobūdžio takų. Specialistų nuomone, pageidaujamas dviračių takų tinklas Kaune bei apylinkėse galėtų siekti ir 227 km.
Su naująja schema, kurios parengimas Kauno biudžetui kainavo 80 tūkstančių litų, dar turėtų susipažinti savivaldybėje įsteigta Bevariklio transporto vystymo komisija bei miesto visuomenė. Paskui dokumentą turėtų patvirtinti Kauno miesto taryba.
