Politologai įvertino dvejus Nausėdos metus poste: „Galutinai paaiškėjo, kad gerovės valstybė – tik tuščias šūkis“

Lygiai dveji metai – tiek laiko praėjo nuo Gitano Nausėdos inauguracijos į Lietuvos Respublikos prezidentus. Politologai skeptiškai vertina tai, kaip G. Nausėdai per šį laiką pavyko tesėti savo rinkiminius pažadus, pavyzdžiui, Lietuvoje kurti gerovės valstybę ar būti besiriejančių politikų vienytoju. Ekspertų akimis, prezidentas per šiuos porą metų nemažai klydo, tačiau nusipelnė pagyrų už savo darbą užsienio politikoje.

G. Nausėdos inauguracija į Lietuvos Respublikos prezidentus įvyko 2019 m. liepos 12 dieną.

Gerovės valstybė – tik populistinis šūkis

Ryškiausias 2018 metais pradėtos G. Nausėdos rinkimų kampanijos akcentas, be abejo, buvo gerovės valstybės vizija. Tuomet dar tik kandidatas į prezidentus G. Nausėda tvirtino norintis būtų atsakingas ne tik už užsienio politiką, todėl pagrindiniu savo siekiu vadino gerovės valstybės kūrimą Lietuvoje.

„Šalis, kurioje gerove mėgaujasi 10 ar 15 procentų žmonių, nėra šalis, kurią norėtų ginti 100 procentų piliečių“, – tąkart sakė G. Nausėda.

Praėjus dvejiems metams, politologai vienbalsiai sutaria, kad G. Nausėdos kultivuojama gerovės valstybės vizija tebuvo populistinis šūkis be turinio.

„Manau, kad dabar galutinai paaiškėjo, kad tas projektas buvo šūkis tiktai, tuščias, be turinio. Jeigu mes sakome „gerovės valstybė“, – tai ne kažkokie atskiri sprendimai, o filosofija. Tai turi būti mūsų mąstymas – ir Vyriausybės, ir prezidento, ir kiekvienas priimtas sprendimas turėtų būti priimtas šiuo požiūriu“, – tv3.lt kalbėjo Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga.

Jam antrina ir Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas Andžej Pukšto, teigiantis, kad dar rinkimų kampanijos metu buvo aišku, kad „gerovės valstybė“ yra populistinis šūkis.

„Prezidentas, visų pirma, atsakingas už užsienio politiką ir saugumą. O gerovės valstybė yra susieta su ekonomika, mokesčių politika, kas yra daugiau Vyriausybės prerogatyva. Ko gero, diskusijų lygmenyje tas ir lieka. Nemanau, kad jis dėl to papildomai pritraukė ar prarado rinkėjų. Nes, kas netikėjo tuo lozungu, tai ko gero, ir toliau netiki. O kas avansu davė pasitikėjimo, tai liko tarp rėmėjų. Bet aišku, kad tai populistinis šūkis“, – tv3.lt sakė A. Pukšto.

REKLAMA

Suvienyti nepavyko

Antruoju G. Nausėdos populistiniu šūkiu A. Pukšto vadina rinkimų kampanijos metu skelbtą pažadą būti vienytoju politikoje.

„Einu į rinkimus kaip nepriklausomas kandidatas. Tikiuosi, kad šitoks statutas leistų už stalo susodinti labai plataus spektro politinės partijas – tiek dešinę, tiek kairę“, – rinkimų kampanijos metu sakė G. Nausėda.

Vis dėlto realybė byloja, kad ir parlamentinių partijų tarpusavio santykiai, ir prezidento bei, pavyzdžiui, Vyriausybės santykiai yra įtempti.

„Prezidentas pagal Konstituciją, pagal mūsų politinę sistemą kaip ir pasmerktas būti Vyriausybės kirtiku ir kontrolieriumi. Nes Konstitucija nesuteikia jam galimybės daryti realią įtaką vidaus politikoje. Bet panaudojęs savo autoritetą, mandatą, jis gali formuoti visuomenės nuomonę apie Vyriausybę. Klausimas, kiek jis konstruktyviai ir profesionaliai kritikuoja Vyriausybę“, – svarstė A. Pukšto.

Tuo metu S. Spurga mano, kad pažadą vienyti politines jėgas ar skirtingas valdžias galėjo duoti tik politikoje nepatyręs asmuo, neįsivaizduojantis, kaip veikia politika.

„Jeigu politikas niekam neatstovauja ir neturi savo pozicijos, tai tada jis gali būti kažkoks vienytojas. Bet paskui tokį vienytoją niekas neis ir nesivienys. O jeigu jis užima poziciją kažkokią, jis tampa vienas iš politikų. Taip ir išėjo“, – pastebėjo S. Spurga.

Maža to, anot politologo, šiųmečiai G. Nausėdos poelgiai tik dar ryškiau įrodė, kad jis nėra vienytojas.

„Pavyzdžiui, prezidentas susitiko su Seimo opozicija, o su pozicija nesusitiko. Prezidento patarėjas išėjo pas vienus mitinguotojus, kiti nebuvo įtraukti. Tai pavyzdžiai, koks tai yra vienijimas.

Pasirodo, kad po šita europine kauke vis dėlto slypėjo ne visai europietiškas požiūris į svarbiausias vertybes. Išryškėjo prezidento pozicija. Jis ją užėmė ne dėl reitingų, kaip kai kas spėlioja, matyt, jis taip mano, tokia jo asmenybė“, – sakė S. Spurga.

REKLAMA

Stipraus įvaizdžio nesukūrė

Čia pat politologai įžvelgia ir nemažai prezidento komunikacijos klaidų, kurios, jų teigimu, prisidėjo prie to, kad G. Nausėda Lietuvoje vis dar nesusikūrė stipraus lyderio įvaizdžio.

„Dėl įvaizdžio, manau, kad jam nepasisekė. Jis, ko gero, vis tiek dar ieško politinio užnugario. Matosi ir patirties stoka, didelė kaita jo patarėjų komandoje. Tikrai dėl įvaizdžio manau, kad yra daug visokiausių minusų. Šalies viduje manau, kad jis padarė daug liapsusų“, – vardijo A. Pukšto.

O štai S. Spurga kaip pavyzdį pasitelkia prezidento kalbą, kuri nuskambėjo šiemet Vingio parke Vilniuje vykusiame Šeimos gynimo marše.

„Kalba buvo nuosaiki, pagrįsta ir pati kaip tokia kažin, ar gali sulaukti didelės kritikos. Bet visi žiūri į aplinkybes. 

Jeigu prezidentas sako, kad jis sveikino visas šeimas ir visai ne šitą maršą, bet buvo uždėtas embargas žurnalistams neplatinti kalbos, tai kas įvyko? Visi suprato, kas čia vyksta. Tai tam tikras žaidimas. Po to prezidentas išsisukinėjo, teisinosi. Bet geriau jau būtų to nedaręs, nes visiems buvo aišku, kas čia vyksta“, – sakė politologas.

Pagyros dėl užsienio politikos

Tačiau turbūt svarbiausia, kad prezidentas nuosekliai vykdo jam Konstitucijos patikėtas funkcijas – rūpinasi šalies užsienio politika. Šiuo klausimu politologai priekaištų G. Nausėdai neturi.

„Užsienio politikoje, manau, galime pagirti prezidentą. Visų pirma, kad išliko tęstinumas, kad jis vykdo pagrindines iki šiol svarbiausias užsienio politikos kryptis. Tai yra geri santykiai su JAV, ryški proeuropinė Lietuvos pozicija, geri santykiai su kaimynėmis Europos Sąjungoje – Lenkija ir Baltijos šalimis. 

Taip pat aktyvus veikimas posovietinėje erdvėje. Tai yra, visų pirma, Rytų kaimynystės šalyse ir Baltarusijoje. Šiuo klausimu jis bendradarbiauja su Užsienio reikalų ministerija. Sprendimai yra daromi greitai, Lietuva yra matoma, pats prezidentas yra matomas. Tikrai yra iniciatyvų“, – teigė A. Pukšto.

REKLAMA

Šiuo klausimu pritaria ir S. Spurga, tiesa, pridurdamas, kad pasaulinė COVID-19 pandemija šiek tiek pakišo prezidentui koją vykdyti pagrindinę savo funkciją.

„Prezidento pagrindinė funkcija yra užsienio politika. Jis kažkiek mėtėsi pradžioje, bet po to gerai atstovavo Lietuvai. Manau, čia jam niekas neturi priekaištų didesnių pastaruoju metu. Tiesa, ši pandemija neleido jam būti tokiu aktyviu, kaip galima buvo tikėtis. Bet aš manau, kad čia kaip ir nenuvylė jis“, – sakė S. Spurga.


Rašyti komentarą...
X
Xxx
2021-07-12 06:13:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ką čia briedus rašinėjat. Valdžios mafija, seniai gyvena gerovės valstybėje. Tratina milijardus ir vargo nemato.
Atsakyti
-13

K
Karma
2021-07-12 08:15:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nausėda padarytų šventę Lietuvai paleidęs Seimą su vyriausybe bei atleidęs VSD vadukus. Viskas kas pastatyta liansbergų klano turi būti sunaikinta ir toje vietoje pastatytas klozetas.
Atsakyti
-24

D
Darius
2021-07-12 06:48:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
Negali būti jokios gerovės valstybės kai konservš.ūdai valdžioje. Tai tiesiog neįmanoma. Bet žmonės taip patys pasirinko, vieni balsavę už juos, kiti patingėję ateiti į rinkimus
Atsakyti
-23

SKAITYTI KOMENTARUS (47)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų