Baiminamasi, kad nereguliuojant poilsiautjų skaičiaus, Neringa greitai nebesiskirs nuo triukšmingos Palangos.
99 kilometrų Lietuvos pajūrio ruožas – per ankštas, kad išsitektų visi poilsiautojai. Kuršių nerijos viešbučiuose ir poilsio namuose vienu metu gali sutilpti apie 6 tūkst. svečių, tačiau per tris savaitgalio dienas buvo perkelta net 65 tūkst. žmonių. Kuršių nerijoje viešbučiuose nakvynės nerandantys poilsiautojai įsikuria nacionalinio parko pušynuose.
Per tris savaitgalio dienas į Kuršių neriją persikėlė 65 tūkst. žmonių ir daugiau kaip 14 tūkst. automobilių. Tai – šios vasaros rekordas, rašo „Lietuvos rytas“.
Tokiam srautui nepritaikytose Neringos gyvenviečių gatvėse susidarė automobilių spūstys, Nacionalinio parko pušynuose iškilo palapinės, žmonės degino laužus, kepė šašlykus. Kai kurie pastogės nesuradę atvykėliai nakvojo parkuose ant suoliukų.
Neringą užgriuvęs poilsiautojų srautas jaudina Kuršių nerijos nacionalinio parko prižiūrėtojus – jie baiminasi, kad ši unikali pajūrio vietovė gali nebepakelti tokio lankytojų antplūdžio.
Neringoje susirengusių vasaroti žmonių nebaugina šiemet iki 40 Lt padidintas mokestis už automobilio perkėlimą per marias.
Neringos savivaldybės pastangos nuo liepos pradžios reguliuoti poilsiautojų srautą iki 20 Lt padidinus rinkliavą už įvažiavimą į Kuršių neriją yra bergždžios – žmonės plūsta ir toliau.
Jei tik yra keleivių, keltai abiejose Smiltynės perkėlose dirba nesilaikydami grafiko.
Vienintelis Kuršių nerijoje kempingas, kuriame telpa 60 namelių ant ratų ir turistinių priekabų, iki vasaros pabaigos bus užpildytas. Kempinge neradę vietų atvykėliai traukia į miškus. Nelegalią stovyklavietę Smiltynės pajūryje, prie pat apsauginio kopagūbrio, įkūrę svečiai čia stato automobilius, išskleidžia palapines, kepa šašlykus.
Kitus labiau vilioja per Kuršių neriją nusidriekę dviračių takai. Jaunesni poilsiautojai statosi palapines miškuose, kopose prie pat jūros.
Žmonių antplūdis kelia nerimą ir Nacionalinio parko vadovei Aurelijai Stancikienei. Ji siūlo Kuršių nerijoje nerengti triukšmingų festivalių, sąskrydžių, masinių švenčių. Bet savivaldybės nuomonė kitokia.
„Užuot stabdę kurorto plėtrą, aplinkosaugininkai turi tramdyti šalia rezervatų nelegalius kempingus statančius žmones“, – atsikirto Neringos meras V.Giedraitis.
A.Stancikienė prognozuoja, kad, nereguliuojant lankytojų srautų, Neringa greitai niekuo nebesiskirs nuo Palangos: nesuradę vietos poilsio namuose, žmonės priversti brautis į miškus, nakvoti po atviru dangumi.
Eilės prie keltų ir automobilių spūstys trukdo ne visiems – kai kurie poilsiautojai į Neringą atplaukia jachtomis ir pramoginiais kateriais. Jiems nereikia poilsio namų, kempingų. Jachtos – patogūs plaukiojantys viešbučiai. Tiesa, tokių žmonių kol kas yra nedaug.
Plėtodami vandens turizmą, neringiškiai nori sutvarkyti Nidos tarptautinį uostą, kuris šiuo metu irgi – sausakimšas.
Pastačius naujas prieplaukas, čia tilptų kur kas daugiau pramoginių laivų. Tačiau projektą stabdo Nacionalinio parko vadovybė, atsisakiusi derinti jau parengtą uosto tvarkymo detalųjį planą.
