Gripo ir ūminių virusinių kvėpavimo takų infekcijų epidemija uostamiesčiui kol kas negresia. Didžiausias sergamumas Klaipėdos apskrityje užregistruotas tik Kretingos rajone, kur bendras susirgimų rodiklis artėja prie kritinės ribos, pranešė „Vakarų ekspresas“.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis išliko nepakitęs - 10 tūkst. gyventojų teko 60,7 proc. atvejų.
Pasak gydytojos epidemiologės Rūtos Ščerbavičienės, mieste tik nežymiai padidėjo susirgimų gripu atvejų - nuo 20 iki 61, tačiau nerimauti kol kas neverta.
14 gripo atvejų diagnozuota vaikams iki 14 metų. Prieš porą savaičių buvo tik keturi tokie atvejai.
Kaip ir anksčiau, per 60 proc. sergančiųjų ŪVKTI sudaro vaikai. Praėjusią savaitę sergančiųjų iki 17 metų sumažėjo beveik šimtu atvejų.
Pasak R. Ščerbavičienės, pernai tuo pačiu laikotarpiu Klaipėdoje buvo daugiau sergančiųjų. Tam įtakos gali turėti ir kol kas nešalti orai, tačiau, jei sinoptikų prognozės dėl smarkiai atvėsiančių orų pasitvirtins, susirgimų gali ir daugėti.
Didžiausias sergamumas apskrityje šiemet kol kas užfiksuotas Kretingos rajone, kur 10 tūkst. gyventojų tenka 96,4 ŪVKTI atvejai (epidemija skelbiama, kai tenka 100 atvejų), tačiau nustatyta tik pora gripo atvejų.
Mažiausias sergamumas buvo Skuodo rajone, kur šis rodiklis siekė 13,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Daug grėsmingesnė situacija Šiauliuose ir Panevėžyje, kur praėjusią savaitę paskelbta gripo epidemija, o dėl sergančiųjų skaičiaus uždaryta apie pusę švietimo įstaigų.
