Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Deividas Šlekys ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, profesorius Raimundas Lopata.
Kremlius nusiteikęs rimtai
D. Šlekio teigimu, savaime pats karių skaičius prie Ukrainos sienos nedaug ką sako, reikia žiūrėti, kokius karius prie Ukrainos sienų telkia Rusija, kokios kariuomenės rūšies, kokia jų parengtis ir ginkluotė.
„Ar tai ilgalaikės tarnybos kariai, ar švieži šauktiniai, ar mes turime ugnies galios sistemas, artileriją, tankus. Apie tai, ką šneka ir Vakarų analitikai ir kiek viešai gali komentuoti politikai, <...> duodama suprasti, kad ginkluotė sutelkta pasienyje yra rimta“, – sakė ekspertas.
Pasak jo, tai nėra tiesiog gąsdinimas karinėmis priemonėmis – Rusija telkdama pajėgas prie Ukrainos sienos siekia diplomatinių tikslų. D. Šlekio vertinimu, situacija kiek kitokia nei buvo balandžio mėnesį, kai Rusija taip pat prie Ukrainos sienos telkė gausias pajėgas.
„Šį kartą ginkluotės yra daugiau ir daugiau rimtesnės ginkluotės yra dislokuota Krymo pusiasalyje“, – pažymėjo jis.
„Ar bus konfliktas, čia galima spėlioti ir spėlioti. Faktas yra tas, kad tai, ką daro Maskva, kelia labai rimtą nerimą Vakarų sostinėse. Signalai eina, kad šį kartą Kremlius nusiteikęs kažką daryti rimčiau“, – pridūrė D. Šlekys.
Lopata: „Nieko ten nebus“
„Putinas nori, kad mes kalbėtume apie tai, kad čia tuoj užpuls. Visi skatinimo kalbėti apie tai mechanizmai yra įjungti. Aš manau, kad nieko čia nebus. Tiek lyginant ginkluotes, tiek lyginant pasiruošimą rimtam kariniam konfliktui.
Politiškai tiek NATO, tiek Europos Sąjunga, tiek Jungtinės Amerikos Valstijos atskirai demonstruoja tai, ką turėtų demonstruoti, bet nereikia pamiršti, kad Putinas stengiasi įvelti į artėjančio žudymo psichologijos šnekėjimus. Nieko ten nebus“, – įsitikinęs R. Lopata.
Profesorius teigė, kad nors netiki, kad Rusija veršis į Ukrainą, Vakarų sostinės į Kremliaus veiksmus prie Ukrainos sienos sureagavo tinkamai.
„Ta Vakarų reakcija privertė Putiną pagaliau išdėstyti, ko jis čia nori. Jis jaučia, kad Bidenas ir Amerika keičia žaidimo taisykles, grįžta prie Šaltojo karo, kuris bus kitaip vadinamas. Putinas tą iš karto pasigavo, kalba apie Šaltojo karo įprastas derybas dėl įtakos sferų. Kitaip tariant, Putinas eilinė kartą pralošė ir tiek“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo R. Lopata.
Vakarai turi demonstruoti solidarumą
Kalbėdamas, kaip Vakarai turėtų reaguoti į Rusijos veiksmus, D. Šlekys pabrėžė, kad pagrindinis darbas yra demonstruoti solidarumą.
„Šiuo atveju, kad nesimatytų, kad viduje valstybės narės pykstasi ir kad yra išsiskiriančios nuomonės, kad būtų vieningas kalbėjimas. Iš tiesų, ką daro Kremlius, tai ne siekis užimti Ukrainą, bet pasėti suirutę, pyktį tarp Vakarų valstybių.
Ar tai būtų Europos Sąjungos narės, ar tai būtų NATO narės, ar tarp Europos ir Jungtinių Valstijų. Kol mes pyksimės viduje, nebūsime solidarūs, tai ir Minskas, ir Kremlius, ir Pekinas iš to tik išloš“, – tikino ekspertas.
NATO generalinis sekretorius Janas Stoltenbergas viešai jau pasisakė, kad įsiveržimo į Ukrainą atveju, Rusijos lauktų pasekmės, tačiau aljanso pagalbą Ukrainai, anot D. Šlekio, riboja tai, kad šalis nėra NATO narė.
„NATO karinę pagalbą, pagal savo dokumentus, teikia savo valstybėms narėms. Kalbėjimas apie karinę, kovinę NATO pagalbą už NATO ribų, šiuo atveju – Ukrainai, yra dalykas, kuriame labai daug hipotetikos“, – laidoje „Dienos pjūvis“ sakė D. Šlekys.
Pašnekovas pakartojo, kad Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje, pirmas NATO žingsnis turi būti vienybės demonstravimas.
„Ką aš matau, tai yra padaryta, tai vyksta. Čia Kremliui kol nesiseka įvaryti didesnių pleištų į mūsų tarpusavio kalbėjimąsi“, – akcentavo jis.
Lopata: „Nereikia mūsų gąsdinti
R. Lopata teigė, kad tiek pajėgų telkimas prie Ukrainos sienos, tiek, pavyzdžiui, pranešimai apie neva Vilniuje vykusį susitikimą dėl siekio nuversti Ukrainos prezidentą, yra vieno proceso elementai.
„Kaip įsijungia Rusijos užsienio politikos mechanizmas. Viena vertus retorika, kita vertus – karinė jėga, trečia vertus bandymai kompromituoti, ketvirta – chaosas Ukrainoje, penkta – ekonominis spaudimas. Visas spektras instrumentų, kurie turėtų sukurti iliuziją, kad dabar neva Putinas pasiruošęs mokėti kainą. Kitaip tariant, pradėti žudyti. Ir visi apie tai kalba“, – sakė profesorius.
„Rusų tokia strategija yra. Puikiai visi supranta, kad solidarumą reikia rodyti, bet nereikia mūsų gąsdinti. Čia turbūt principinė pozicija. <...> Man atrodo, Putinas jau kartais pradeda šaudyti tuščiais šoviniais, tas irgi įdomu, beje“, – pridūrė R. Lopata.
Rusija paskleidė ilgai nematytą „dūmų uždangą“
„Turėkime vieną dalyką omenyje, ką pastebėjo ir amerikiečių tarnybos. Tokio masto dezinformacijos kampanija, kuri pasauliniu mastu nukreipta prieš Ukrainą, buvo matyta tik prieš šešetą ar septynetą metų. Turime suprasti, kad čia yra labai daug informacinio triukšmo, kuris neleidžia koncentruoti dėmesio į esmę, kur iš tikrųjų yra rimti dalykai“, – sakė D. Šlekys.
Pasak jo, kalbos apie galimą valstybės perversmą Ukrainoje yra tik „dūmų uždanga“, norint atitraukti dėmesį nuo to, ką Rusiją vykdo, pavyzdžiui, ekonomikos, kibernetinės erdvės ar energetikos srityse.
„Mes turime ramiau žiūrėti į įvairias ateinančias žinutes, neskubėti jų publikuoti ar eskaluoti, nes tikrai yra labai daug informacinio triukšmo, kuris neleidžia susikaupti i koncentruotis į rimtesnių temų diskutavimą“, – teigė D. Šlekys.
Rusiją nustebino Amerikos žingsnis
Viena rimtų temų, kuri, anot D. Šlekio, verta diskusijos – greita Jungtinių Valstijų reakcija į Rusijos veiksmus
„Amerikiečiai <...> šį kartą labai sparčiai, labai greitai ir gana kategoriškai informavo savo sąjungininkus apie situaciją pasienyje. Tai ir patį Kremlių pagavo nepasiruošusius. Nemanau, kad jie tikėjosi, kad Vašingtonas iš karto žais tokiomis atviromis kortomis ir sąjungininkus perspės, dalinsis informacija. <...> Tai yra kiek netipiškas Amerikos elgesys, turint omenyje spartumą, kas iš karto kuria visai kitą dinamiką Ukrainos ir Rusijos pasienyje“, – sakė ekspertas.
Bidenas žaidžia kitaip
„Bidenas apšilo prezidento rogėse, jie pagaliau ima rimtai dėliotis savo rimtą geopolitinę schemą, kaip elgsis su Kinija, Rusija, visais pasaulio dalykais. Jie žaidžia kitaip. Ir tai yra signalizavimas tam pačiam Kremliui, kad Amerika elgsis kitaip, nei elgėsi pastaruosius penketą ar šešetą metų.
Jeigu Kremlius nori turėti bent kažkokį pokalbį su Vašingtonu ar su Europa, jie turi permąstyti savo veiklas ir algoritmus, nes agresyvus elgesys yra pastebimas ir Vašingtonas kol kas demonstruoja tokią tvirtą, kategorišką poziciją ir ji tikrai išliks“, – kalbėjo D. Šlekys.
VU TSPMI docento teigimu, tuo metu Rusija, galimai koordinuodama savo veiksmus su Kinija, bando, kiek galima Vakarus paspausti ekonomikos, energetikos ir gynybos srityse.
„Tiek Europa, tiek Amerika tą dalyką supranta ir šį kartą sako – ne. Mes jus matome, mes matome, ką jūs darote ir šį kartą taip lengvai nieko nebus“, – tvirtino D. Šlekys.
Putinas elgiasi pagal Šaltojo karo logiką
„Amerika nieko naujo neišranda, ji grįžta į vadinamojo apsupimo paradigmą, kuri buvo Šaltojo karo metu. Šiuo atveju ji platesnė – demokratinis pasaulis prieš autoritarinius režimus. Putinas tą pajuto ir jis bando elgtis pagal Šaltojo karo logiką, kurią amerikiečiai deda ant stalo“, – kalbėjo R. Lopata.
Pasak profesoriaus, klausimas, kaip į Šaltojo karo logiką atsakys likęs Vakarų pasaulis. R. Lopata nemano, kad visi Šaltojo karo metu veikę dalykai, pavyzdžiui, įtakos pasidalijimai, pilna apimtimi veiks mūsų laikais.
„Dabar ir sprendžiasi tam tikros pradinės taisyklės, kurios turėtų būti pagrindinės gairės kaip dėliosis tai, ką vadinsime ne Šaltuoju karu, <...> o sugyvenimu tarp demokratinių ir autoritarinių režimų. <...> Demokratijos žais pagal tokias taisykles, kurios neleistų autoritariniams režimams stiprėti, plėsti savo įtakos sferas. Dabar yra pirminis išbandymas tos naujos, de facto senos, tarptautinių santykių logikos, kuri dominavo Šaltojo karo metu ir kurią bandoma modifikavus perkelti į dabartinius laikus“, – dėstė R. Lopata.
Tai tik dalis D. Šlekio ir R. Lopatos diskusijos laidoje „Dienos pjūvis“. Likusioje dalyje pašnekovai prognozavo, kaip artimiausiu metu gali keistis situacija prie Ukrainos sienos, kokių dar žingsnių gali imtis Rusija ir kaip (ne)toli narystės NATO šiuo metu yra Ukraina. Visą laidą „Dienos pjūvis“ galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.
