Mėnuo su griežtesniais galimybių paso ribojimais: ekspertai sako, kad saugumo ir trokštamų rezultatų nesuteikia

Nuo visuotinio galimybių paso taikymo prekybos centruose, paslaugų ir renginių vietose praėjo kiek daugiau nei mėnuo. Vis garsiau girdimas verslo atstovų šauksmas, kad šie ribojimai mažina apyvartą ir neatneša saugumo nuo COVID-19. Galimybių paso medicinine nauda abejojo ir virusologas Saulius Čaplinskas bei siūlė šią priemonę derinti su testavimu.

Tuo tarpu Seimo narė Jurgita Sejonienė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ tvirtino, kad galimybių paso įvedimas iš dalies pasiteisino – matyti suaktyvėjęs darbingo amžiaus, mobilių asmenų vakcinacijos augimas. Tačiau „opiausios“ senjorų grupės galimybių paso įvedimas skiepytis nepaskatino, todėl šios priemonės nauda yra svarstytina ir yra šansų, kad galimybių paso bus atsisakyta, teigė J. Sejonienė.

Galimybių pasas davė vaisių, bet nepakankamai

Seimo sveikatos reikalų komiteto narė J. Sejonienė įsitikinusi, kad galimybių pasas, viena vertus, davė vaisių. Tačiau kita vertus, tai nėra universali priemonė, kuri galėtų išspręsti visas COVID-19 problemas ar tuo labiau suvaldyti pandemiją.

„Manau, kad tikslinę grupę ši priemonė tikrai pasiekė. Prieš galimybių paso įvedimą buvo žymus vakcinacijos suaktyvėjimas, ypač tarp mobilių, darbingo amžiaus žmonių. Ten nematome nei hospitalizacijų, nei žymaus naujų atvejų augimo“, – nurodė ji.

Seimo narė pripažino, kad galimybių pasas visgi nepasiekė „opiausios“ visuomenės grupės – senjorų. J. Sejonienė neatmeta tikimybės, kad dėl nevisiško veiksmingumo gali būti keičiamos taisyklės arba šio įrankio gali būti iš viso atsisakoma.

Svarstoma, ar galimybių pasas turi efektą, ar ateityje duos rezultatų, taip pat ieškoma ir kitokių pandemijos valdymo priemonių, kaip didinti vakcinacijos apsukas, teigė politikė.

„Visada kartoju, kad ne Vyriausybė pandemiją sukėlė ir ne viena Vyriausybė gali ją suvaldyti. <...> Kiekvienos šalies situacija priklauso nuo to, kaip gyventojai supranta ir atliepia pačią problemą, valdymo priemones, kaip jų laikosi. Nėra vieno atsakingo ir nėra vieno atsakymo, kaip reikėtų suvaldyti ir ką dar padaryti“, – svarstė Seimo narė.

Gali lemti prekybos verslo nuosmukį

Tuo metu prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis piktinosi, kad galimybių paso reikalavimas ne tik kirto per apyvartą, bet ir neatnešė pirkėjams bei darbuotojams saugumo jausmo. Jo teigimu, rinka savaime persiskirstė taip, kad didelės parduotuvės liko apytuštės, o mažosios – perpildytos klientų.

D. Dundulis pasakojo, kad didelio ploto parduotuvėse klientų tankumas mažėjo apie 30 proc., o mažosiose pirkėjų srautai augo dideliais mastais.

„Jeigu mažose parduotuvėse gali lankytis visi, pirkėjų tankumas kai kuriose parduotuvėse galimai padidėja netgi dvigubai. Mano nuomone, užsikrėtimų riziką ten mes padvigubiname. <...> Aš esu už saugumą. Jeigu saugumas būtų padidėjęs, jokiu būdu nereikia kreipti dėmesio į pinigus. Bet aš čia tikrai matau, logiškai darydamas išvadas, saugumo sumažėjimą ir iš finansinės pusės problemas“, – svarstė jis.

REKLAMA

„Norfos“ vadovas pažymėjo, kad krentant prekybos ir pelno apimtims, į valstybės biudžetą suplauks mažiau mokesčių.

„Esu įsitikinęs, kad maisto prekių tinkluose tikrai bus praradimų. <...> Pats didžiausias naudos gavėjas iš visos tos prekybos yra valstybė. Nuo kiekvieno parduoto euro, neįvertinus gamybininkų, apie 30 proc. gauna valstybė. Kiek apyvarta sumažės, tiek 30 proc. į biudžetą bus mažesnės įplaukos. <...> Mokesčių mažiau sumokėsime, nes apyvarta mažesnė“, – įžvalgomis dalijosi D. Dundulis.

Verslininkas pastebėjo, kad galimybių paso reikalavimas mažins prekybos apsukas ir lems nemažą dalį nuostolių.

„Mažų parduotuvių apyvarta bus aukštesnė. Pas mus mažosios kilo virš 10 proc., kažkur apie 13 proc., priklausomai nuo savaitės, pliusas yra. Bet kokiu atveju, mažosios tikrai neuždengs didžiųjų. <...> Manau, bendra rinka bus minus 2 procentai.  Tai yra milijonai mokesčių. Manau, kad dešimtimis, o gal net šimtais milijonų skirtumas. Jeigu saugumas išloštų, tikrai reikia aukoti. Bet ar išlošė saugumas? Netikiu“, – tvirtino jis.

Taip pat „Norfos“ vadovas nurodė, kad šiame tinkle yra apie 80 proc. vakcinuotų darbuotojų. Tuo pat metu jis išsakė nepasitenkinimą, kad valdžia spaudžia gyventojus vakcinuotis, gauti galimybių pasą būtent per verslo sektorių.

„Dabar visą laiką mes, verslas, esame auklėjami. Parodykite, kaip Vyriausybė yra suvakcinuota 100 proc., kaip ministerijos. Ar nėra taip, kad visi pasislėpę per nuotolinį darbą sėdi sodybose ir niekas neplanuoja vakcinuotis? <...> Patys iš savęs lai parodo pavyzdį“, – komentavo jis.

Į tai Seimo narė J. Sejonienė atsakė, kad Statistikos departamentas atvirai skelbia, kokia dalis darbuotojų yra pasiskiepiję pagal darbovietes, įmones ir valstybines įstaigas. Šią informaciją galima pasitikrinti, teigė ji.

S. Čaplinskas: vien QR kodo nepakanka, reikia testuotis

Ar galimybių pasas pasiteisino, galiausiai žodį tarė profesorius virusologas Saulius Čaplinskas. Jis kėlė klausimą, kokie pagrindiniai galimybių paso keliami tikslai.

REKLAMA

„Jeigu buvo įvardintas tikslas paskiepyti – taip, trumpas, artimas tikslas daliai žmonių pasiektas. Bet toliau ir lieka atviras klausimas, o kaip tai paveikė kitus mūsų tikslus? O pagrindinis ir esminis pandemijos tikslas dabar yra pasiekti endeminį viruso plitimo lygį, t. y., kad neužlūžtų sveikatos sistema, ekonomika“, – pastebėjo jis.

Pandemijai įsibėgėjus tapo aišku, kad kolektyvinio imuniteto nepavyks pasiekti, todėl reikia keisti valdymo taktiką, nurodė profesorius. Anksčiau buvo manoma, kad virusas nebeplistų, užtektų paskiepyti 70 proc. suaugusiųjų populiacijos, tačiau dabar situacija – kardinaliai kitokia.

„Atsirado delta atmaina ir reikia 90 proc. visos populiacijos paskiepyti, įskaitant vaikučius. Dar daugiau – skiepyti tuo pačiu metu, nes imunitetas išsilaiko maždaug pusę metų. <...> Tai užtikrinti yra mission impossible [misija neįmanoma – aut. past.]“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Jo nuomone, siekti endeminio viruso plitimo lygio galimybių pasas vienareikšmiškai nepadeda. Profesorius tikino, kad galimybių pasą būtina derinti su kitomis sveikatos apsaugos priemonėmis, ypač testavimu.

„Galimybių pasas, kitaip sakant, savo kovido žinojimo statusas, jis susideda ne iš QR kodo. Jis susideda iš to, kiek turiu ar nebeturiu antikūnų ir ką rodo mano greitasis antigeno arba PGR testas“, – tvirtino S. Čaplinskas.

Jo teigimu, koronavirusą galima efektyviau stabdyti galimybių pasą derinant su daugiau medicininių priemonių nei dabar yra daroma.

Visą Žinių radijo laidos įrašą galite stebėti čia:


Rašyti komentarą...
V
Valdas
2021-10-14 15:30:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Davė vaisių, bet jie supuvę. Davė minusą verslui, susirgimų ir mirčių skaičius siaubingai nuosekliai didėja. Serga ir miršta ir turintys galimybių pasus. Visa tai privertė žmones praregėti - skiepai ir GP neapsaugo žmonių. Ir galiausiai, prievarta skiepytis, testuotis, GP turėjimas sugadino visuomenės nuotaikas, visuomenėje sukurtos dvi stovyklos.
Atsakyti
-9

E
Egidijus
2021-10-14 15:35:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
Durniu šaika , kam reikia skiepytis. Kiek galima verkti , kad pajamos krenta. Dundulis
Atsakyti
-3

R
Reginan
2021-10-14 15:41:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nebereikės. Pratęsti pasu
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (37)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų