Lietuva siūlo savanoriškai keistis informacija apie jūrose paskandintą cheminį ginklą.
Tokį siūlymą Lietuva pateikė Nyderlanduose, Hagoje, balandžio 7-18 dienomis vykstančioje Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos Antrojoje peržiūros konferencijoje.
Kaip skelbia URM, nors Cheminio ginklo uždraudimo konvencija netaikoma iki 1985 metų paskandintam cheminiam ginklui, Lietuva, laikydama paskandintą cheminį ginklą neatsiejama nusiginklavimo problemos dalimi, savo pasiūlymu skatina šalis savanoriškai dalytis susijusia informacija ir kviečia Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos generalinį direktorių Rogelio Pfirterį ieškoti valstybių bendradarbiavimo galimybių, naudojantis šios organizacijos sukaupta patirtimi.
Lietuva mano, kad surinkti išsamūs istoriniai duomenys bei atskirų šalių rekomendacijos, kaip elgtis su paskandintu cheminiu ginklu, leis ateityje efektyviau spęsti šią aplinkai milžinišką žalą keliančią problemą ir informuoti visuomenę bei pramonės atstovus apie paskandinto cheminio ginklo keliamą žalą.
Šiuo metu žinoma, kad paskandinto cheminio ginklo esama Baltijos, Šiaurės ir Viduržemio jūrose, Atlanto vandenyne.
Manoma, kad pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, antihitlerinė koalicija Baltijos jūroje nuskandino maždaug 40 tūkstančių tonų cheminių ginklų. Didžiausios kapavietės yra į rytus nuo Bornholmo ir pietryčius nuo Gotlando salos. Manoma, kad paskandintuose sviediniuose, bombose ir kituose sprogmenyse buvo maždaug 13 tūkstančių tonų nuodingų cheminių medžiagų.
Lietuva ir kitos Baltijos jūros regiono šalys nuogąstauja, kad cheminio ginklo kapinyną gali užkliudyti Rusijos ir Vokietijos suplanuotas tiesti dujotiekis Baltijos dugnu, ir tai sukeltų ekologinę katastrofą.
Cheminio ginklo uždraudimo konvencija įsigaliojo 1997 metais. Ji draudžia cheminio ginklo kūrimą, naudojimą, gamybą ir pardavimą, taip pat įpareigoja šalis nares nedelsiant sunaikinti turimą cheminį ginklą.
Hagoje vykstančios Konvencijos Antrosios peržiūros konferencijos metu valstybės siekia aptarti Konvencijos įgyvendinimą ir paskatinti šalių bendradarbiavimą, taikant nacionalines priemones.
Prie Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos yra prisijungusios 183 pasaulio valstybės. Lietuva prie šios konvencijos prisijungė 1998 metais.
