Lietuvos apeliacinis teismas patenkino Vokietijos piliečio prašymą ir nusprendė grąžinti į Vokietiją lietuvės ir vokiečio dvejų metukų dukrą, kurią motina parsivežė nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą.
Pasak Apeliacinio teismo pranešimo, grąžinti mergaitę teisėjus įpareigoja Hagos konvencija.
Iki balandžio 15 dienos klaipėdietės Ingos R. dukra turės būti grąžinta į savo kilmės ir pilietybės šalį - Vokietiją.
Tokią bylą, kurią nagrinėti teko vadovaujantis 1980 metų Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų bei 2003 metų Tarybos reglamentu, Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo pirmą kartą.
Pagal minėtą Hagos konvenciją vaiko išvežimas į kitą šalį arba laikymas joje yra laikomas neteisėtu, jeigu yra nustatytos dvi sąlygos: pažeidžiamos globos teisės pagal valstybės, kurioje vaikas gyveno iki išvežimo arba laikymo, įstatymus (šiuo konkrečiu atveju - pagal Vokietijos įstatymus) ir jei išvežimo arba laikymo metu tomis globos teisėmis kartu arba atskirai buvo arba būtų naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas arba laikomas kitoje valstybėje.
Vokietijos Oranienburgo apylinkės teismas 2006 m. rugpjūtį nusprendė globos teises laikinai suteikti tik mergaitės tėvui M.R., o bendrą su mergaitės motina Inga R. globą panaikinti.
Ši bendra mergaitės globa yra panaikinta, iki kompetentingas Vokietijos teismas priims sprendimą skyrybų byloje, kurioje bus išspręstas ir nuolatinės globos klausimas. Taigi vaiko globos klausimo Lietuvos teismas šioje byloje nesprendė ir negalėjo spręsti, nes jį jau buvo išnagrinėjęs kompetentingas Vokietijos teismas.
2006 m. liepą mergaitės motina, gavusi mergaitės tėvo leidimą, išvažiavo su dukra į Lietuvą. Būdama Lietuvoje ji pranešė, kad į Vokietiją sugrįžti nežada.
Pasak Apeliacinio teismo, kadangi motina turėjo mergaitės tėvo sutikimą ribotam laikui (dviem savaitėms) išvežti mergaitę į Lietuvą, jos išvežimas yra teisėtas, tačiau mergaitės laikymas Lietuvoje be tėvo sutikimo ir pasibaigus nustatytam terminui yra neteisėtas.
Apeliacinis teismas pabrėžia, jog neteisėto vaiko laikymo pasekmės yra globos teisių pažeidimas. Vaikas netenka asmens (šiuo atveju - tėvo) globos, kurią turėjo savo nuolatinėje nustatytoje gyvenamojoje vietoje - Vokietijoje.
Mergaitės motina neįrodė, jog vaiką grąžinus į jo kilmės šalį, jam būtų padaryta didelė psichinė arba fizinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją.
Teismas pripažįsta, jog mažametės mergaitės grąžinimas gali sukelti laikinus sunkumus, tačiau jie nėra tokio lygio, kad galėtų sukelti didelę psichinę žalą. Be to, mergaitės mamai neužkertamas kelias toliau bendrauti su dukra Vokietijoje.
Klaipėdos apygardos teismas pernai gruodžio 22 dienos nutartimi atsisakė išduoti leidimą grąžinti mergaitę į Vokietiją.
Vokietijos pilietis M.R. prašė Lietuvos apeliacinio teismo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir išduoti leidimą dėl mergaitės grąžinimo į Vokietiją.
M.R. teigė, jog 1980 m. Hagos konvencijoje dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų preambulėje nurodytas įsipareigojimas paisyti vaiko gerovės pirmiausiai suprantamas kaip nedelstinas vaiko grąžinimas. Būtent neteisėtas vaiko išvežimas iš šalies ir laikymas pirmiausia pažeidžia vaiko interesus.
Taip pat M.R. pabrėžė, jog jis nesiekia jokių baudžiamųjų sankcijų taikymo mergaitės motinai Ingai R., baudžiamoji byla jos atžvilgiu Vokietijoje jo iniciatyva yra nutraukta, o arešto orderis panaikintas.
