Į Baltijos jūrą Smiltynėje ties Pietiniu ragu ketvirtadienį paleisti trys Lietuvos jūrų muziejuje auginti ruoniai.
Kaip pranešė muziejus, ruonė Vudė pirmoji nėrė į bangas. Tuo tarpu Ražė dar ilgokai plaukiojo palei krantą, bet vėliau, prisijungusi prie Vudės ir Birutės, nuplaukė kartu.
Ruonė Vudė pernai gimė muziejuje, tuo tarpu Ražė ir Birutė buvo rastos nusilpusios pajūryje ties Palanga. Muziejaus priglausti bei išgydyti gyvūnai vėl grąžinti į laisvę. Į jūrą paleistiems ruoniams prisegti raudoni žymekliai, leisiantys juos atskirti nuo kitų gentainių.
Lietuvos jūrų muziejus jau vienuolika metų dalyvauja projekte, siekiančiame atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių populiaciją. Per tą laiką į laisvę paleista 15 šios rūšies gyvūnų.
Pilkieji ruoniai (kitaip vadinami "ilgasnukiais") Baltijos jūroje atsirado prieš 10 tūkst. metų. Dabar tai - nykstanti, reta rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos raudonąsias knygas.
Daugiausiai jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes šie ruoniai užklysta retai. Gyvena pakrantės zonoje, ant uolėtų salų krantų, žiemą ir pavasarį mėgsta įsitaisyti gulyklose ant ledo.
Baltijos jūroje pilkųjų ruonių sparčiai mažėja. Dar praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį jų buvo apie 20 tūkst., o aštuntąjį - tik apie 1,2 tūkst. Anksčiau jų mažėjo dėl beveik nereguliuojamos medžioklės ir specialaus naikinimo, nes manyta, jog jie kenkia žuvininkystei.
Vėliau pagrindinė nykimo priežastimi tapo jūros užterštumas chloro organiniais junginiais bei sunkiaisiais metalais, kurie kaupiasi žuvyse. Dėl to iki 80 proc. patelių lieka bergždžios arba gimdo negyvus jauniklius.
Pastaruoju metu pastebimos pilkųjų ruonių Baltijos jūroje gausėjimo tendencijos - 1995 metais jų buvo apie 5,3 tūkst., 1999 metais - 7,6 tūkst.
