Kirčiai valdantiesiems dėl pandemijos valdymo: nėra vieningos strategijos, o išmokos gali suduoti stiprų smūgį

Vyriausybė priėmė griežtesnę galimybių paso tvarką – nuo gruodžio jis bus reikalingas nuo 12 metų amžiaus, įvestas ir galimybių paso galiojimo laikas. Konservatorė Jurgita Sejonienė tikina, kad priemonės tikslingos ir reikalingos. Politikė taip pat siūlo plėsti 100 eurų išmokos už skiepą priemonę, nes, anot jos, viskas, kas skatina vakcinaciją, yra pateisinama. Tuo metu Vytenis Povilas Andriukaitis negaili kritikos valdžiai.

Pasak jo, Lietuvoje pandemija valdoma fragmentiškai, nėra vieningos strategijos, o bandymai įtikinti žmones skiepytis už pinigus, pasak jo, gali turėti ir pragaištingų pasekmių.

Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo konservatorė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė ir socialdemokratų garbės pirmininkas, specialusis Pasaulio sveikatos organizacijos pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis.

Galimybių pasas nuo 12-os – tikslingas ir reikalingas?

Vyriausybė galutinai įtvirtino griežtesnes COVID-19 pandemijos valdymo priemones, kurios įsigalios nuo gruodžio. Pakeista galimybių paso išdavimo tvarka, jį gaus vaikai nuo 12 metų amžiaus.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Aurelijus Veryga kritikuoja šį Vyriausybės sprendimą.

„Tai yra visiškai netikusi, netaikli, nereikalinga priemonė“, – įsitikinęs A. Veryga.

Su tokiu kolegos iš Seimo vertinimu nesutinka J. Sejonienė.

„Mano nuomone, daug sprendžia. Nemanau, kad reikalavimas yra beprasmis“, – kalbėjo konservatorė.

Seimo narės teigimu, naujoji priemonė ypač svarbi dabar, kai koronaviruso atvejų skaičius yra aukštas, o nemaža dalis viruso židinių kyla ugdymo įstaigose.

Pasak jos, ministrų kabineto sprendimas leis geriau kontroliuoti sergamumo situaciją tarp paauglių, kurie yra itin judūs ir socialūs.

„Tikrai sudėtinga, ypač švietimo įstaigose, užtikrinti, kad jie laikysis infekcijos kontrolės reikalavimų. Manau, kad ta priemonė yra tikslinga“, – sakė J. Sejonienė.

„Visuotiniu imunitetu, aš asmeniškai, tikiu. Manau, kad visos priemonės, kurios nukreiptos į atskiras amžiaus grupes, jos yra šiuo metu pateisinamos, tikslingos ir reikalingos“, – pridūrė parlamentarė.

Nemano, kad reiktų taikyti ugdymo procese

Paklausta, ar nevertėjo galimybių paso taikyti ir pačiam ugdymo procesui, J. Sejonienė pabrėžė, kad nors mokslininkų tyrimai rodo, kad ugdymo įstaigų uždarymas ir yra pati veiksmingiausia infekcijos kontrolės priemonė, toks sprendimas kartu daro ir didelę žalą vaikams dėl jų socializacijos ir mokslo pasiekimų.

„Ugdymo įstaigose yra kontrolė. Dalis vaikų testuojasi, norėtųsi, kad daugiau tėvų leistų vaikams testuotis. Dalis vaikų yra vakcinuoti. Galima užtikrinti ir vėdinimą, ir kaukių dėvėjimą, ir tuos pagrindinius infekcijų kontrolės reikalavimus.

REKLAMA

Tai, ką vaikai veikia po ugdymo įstaigos, tai kontroliuoti kur kas sudėtingiau, todėl galimybių pasas, šiuo atveju, yra teisinga ir reikalinga priemonė“, – pažymėjo pašnekovė.

Tikina, kad trūksta vieningos strategijos

„Pagrindinis iššūkis, dėl ko visose šalyse kyla nauja infekcijos banga <...> yra susijęs su esminiu reikalavimu. PSO visada rekomendavo, kad biosaugos priemonės ir infekcijos perdavimo keliai būtų valdomi. Infekciją ne tik reikia eliminuoti iš aplinkos, bet ir valdyti jos plėtros kelius.

Štai kodėl ir rekomendacijos, kad vakcinacija, biosaugos priemonės, aktyvus testavimas ir infekcijos kelių valdymas turi eiti ranka rankon. Deja, reikia pasakyti, kad šalyse tai sprendžiama gana fragmentiškai, nesistemiškai“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo V. P. Andriukaitis.

Kalbėdamas apie galimybių pasą, PSO specialusis pasiuntinys negailėjo kritikos. Pasak jo, infekciją gali perduoti ir visų amžiaus grupių neužsikrėtę žmonės, ir vakcinuoti žmonės, ir nevakcinuoti, ir koronavirusu persirgę gyventojai.

„Kontrolės instrumentas, kuris vadinamas galimybių pasu, jis turėtų būti visuotinis, universalus ir sujungtas su duomenų baze. Kad ne dėl galimybės užeiti jis būtų naudojamas arba dėl galimybės spausti, kad žmonės vakcinuotųsi. Ne dėl to, o dėl to, kad būtų galima kontroliuoti infekcijos perdavimo židinius, kelią ir šaltinius“, – tvirtino pašnekovas.

„Tokie fragmentiški įvedimai tik dar kartą rodo, kad pritrūksta įžvalgos turėti vieningą infekcijos kelių valdymo strategiją, kuri būtų apjungusi ir galimybių pasą, ir anketas, ir „Korona STOP“ programėlės duomenis į vieningą sistemą. <...> Tai galimybių pasas be biosaugos, tai jau pridedama biosauga. Nėra sisteminio valdymo“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.

Kritikuoja ir 100 eurų išmoką

J. Sejonienė ir kartu su A. Veryga siūlo plėsti 100 eurų už skiepą nuo koronaviruso išmokų kampaniją ir plėsti ją į kitas amžiaus grupes. 100 eurų išmoka V. P. Andriukaičiui taip pat neatrodo priimtina priemonė.

REKLAMA

„PSO nemano, kad materialiniai stimulai yra tie stimulai, kurie prisideda prie pandemijos valdymo. Tai visiškai akivaizdu. Kitos šalys taiko loterijas, kitos dar kitus dalykus. <...> Reikia skatinti visas intervencijas, kurios būtų pagrįstos etika, pagrįstos solidarumu ir didžiulėmis pastangomis įtikinti žmones elgtis solidariai, padėti išspręsti problemą.

O ne vienus pirkti, o kitų nepirkti. <...> Tai gali suduoti stiprų smūgį ir savanoriškai kraujo donorystei ir kitiems dalykams. Žmonės gali pradėti galvoti, kad duos kraujo tik tuo atveju, jeigu duos pinigų. Neduok Dieve, kad taip atsitiktų“, – samprotavo V. P. Andriukaitis.

Sako, kad visos priemonės pateisinamos

„Aš nesutinku su ta kritika“, – atsakė J. Sejonienė.

Konservatorė tikino, kad 100 eurų išmoka tikrai nėra ideali priemonė.

„Kad reikia pirkti ir išpirkinėti žmonių gyvybes ir sveikatą. Mano nuomone, tai yra baisu, bet nelabai daug tų pasirinkimų čia turime. Priemonė yra tikslingai nukreipta į tą vyriausio amžiaus gyventojų grupę“, – sakė pašnekovė.

Politikės įsitikinimu, tokioje situacijoje visos priemonės, kurios skatina vakcinaciją, yra pateisinamos.

„Jeigu jos duoda kažkokį efektą, jos turėtų būti taikomos. Ar bus ilginama ar plečiama 100 eurų priemonė gyventojų grupių ar laiko prasme, tai aišku spręs Vyriausybė. Įvertins, ar ta kaštų ir naudos analizė yra mokėjimų pusėje, ar visgi nepasiteisino ši priemonė taip, kaip buvo tikėtasi“, – teigė J. Sejonienė.

Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau jau rašė, kad tiek valdančiųjų, tiek opozicijos gretose šios idėjos vertinimai skirtingi. Premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad didelė dalis vyriausios amžiaus grupės gyventojų pasiskiepijo be jokių raginimų ir išmokų, tad turi nuliūdinti tuos, kurie mano, kad 100 eurų padarė proveržį vakcinacijos kampanijoje.

Tai tik dalis J. Sejonienės ir V. P. Andriukaičio diskusijos laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laidą galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.


Rašyti komentarą...
S
Spiglys
2021-11-22 14:36:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
Taip ir bus. Panaikinkite prievartą ir situacija pagerės. Privalomas gali būti, tik rankų plovimas.
Atsakyti
-1

L
Lilija
2021-11-22 14:49:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nusibodo viskas jau geriau duokit nuodu
Atsakyti
-3

A
Antibiotikas
2021-11-22 14:19:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
Andiukaitis tik kritikuoja, o kur kokretūs pasiūlymai su jau patikrintais rezultatais, bei pavyzdžiais?? Jis juk tokias aukštas pareigas užima ir toli mato.
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (25)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų