„Keliukų“ era baigėsi: paaiškino, kodėl keliams skiriama mažiau milijonų

Nors šiemet kelių tiesimui ir remontui Vyriausybė numačiusi skirti daugiau nei 530 mln. eurų, tai beveik 60 mln. eurų mažiau nei pernai. Susisiekimo ministras tikisi, kad milijonai bus panaudoti tikslingiau nei anksčiau, o valdantieji viliasi, kad ateityje pavyks išvengti tokių istorijų kaip su Sauliaus Skvernelio „keliuku“.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete nagrinėtas Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų naudojimas 2021 metais.

„Klausimas yra pakankamai jautrus, pakankamai svarbus, atsižvelgiant į tai, kad tai susiję su savivaldybių finansavimu, finansiniais resursais ir eilės įsipareigojimų įgyvendinimu, kurie, panašu, gali būti neįgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, kad finansavimas šiek tiek sumažėjo“, – kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Kur dingo 58 mln. eurų?

Susisiekimo ministras Marius Skuodis pažymėjo, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos sąmata 2008 m. buvo didelė – 525 mln. eurų, tuomet per finansinę krizę nukrito, o vėliau palaipsniui augo.

„Jeigu žiūrėtume į pastaruosius metus, tai galbūt išskyrus 2020 metus, vis dėlto, nors tos lėšos būdavo numatytos, labai dažnai būdavo taikomas taip vadinamas įšaldymas lėšų, kur jos būdavo atšildomos tik tai metų viduryje su tam tikromis pasekmėmis“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

M. Skuodis teigė, kad palyginus su praėjusiais metais, KPPP sąmata sumažėjo – nuo 589,7 mln. eurų iki 531,6 mln. eurų. Visgi, kaip atkreipė dėmesį ministras, 2020 m. prisidėjo 2019 m. nepanaudoti beveik 66 mln. eurų, kai tuo metu šiemet neprisidėjo nė vienas papildomas euras.

Ministras atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas yra nusprendęs, kad nepanaudotos lėšos negali būti perkeltos į kitų metų programą, o privalo būti grąžintos į biudžetą, tad šiemet kelių tiesimui nebus skiriami 24 mln. eurų likę nuo pernai metų. Dėl to, anot M. Skuodžio, ir matomas ryškus šiemet programai skiriamų lėšų skirtumas palyginus su 2020 m., kai keliams skiriamas finansavimas sumažėjo 58 mln. eurų.

REKLAMA

Atitinkamai sumažėjo finansavimas ir skirtingų kelių tiesimui. Palyginus su 2020 m., šiemet valstybinių žvyrkelių asfaltavimui skiriama 5,8 mln. eurų mažiau lėšų, strateginiams projektams – A1 magistralė Kaune šalia „Megos“, Baltijos prospekto rekonstrukcija Klaipėdoje ir Minsko plento baigiamos statybos Vilniuje – 4 mln. eurų mažiau, valstybiniams keliams – 26,7 mln. eurų mažiau, o vietiniams keliams – 19,6 mln. eurų mažiau. Vienintelė nenukentėjusi eilutė – vietiniai žvyrkeliai.

Valstybiniams žvyrkeliams asfaltuoti šiemet skiriama 94 mln. eurų.

„Mes čia, kaip ministerija, neturėjome daug erdvės kažką koreguoti. Tai jau buvo praktiškai pasirašytos sutartys. Nors jos buvo pasirašytos anksčiau nei patvirtinta sąmata, tai buvo galima įvairiai reaguoti, vis dėlto tai yra projektai, kurie finansuojami pagal sudarytą eilę ir turėtų būti tęsiami“, – tvirtino ministras.

Žvyrkeliams skirtus pinigus savivaldybės nori panaudoti kitur

M. Skuodžio teigimu, ministerija Seimui siūlys pakeisti tvarką dėl vietinių žvyrkelių asfaltavimo. Pasak jo, kadangi sumažėjo finansavimas kitose eilutėse, tai savivaldybės kreipiasi į ministeriją, ar nebūtų galima žvyrkeliams skirtų lėšų perkelti kitiems keliams.

„Numatyti galimybę savivaldybėms panaudoti lėšas ne tik žvyrkeliams, bet apskritai visų savivaldybės kelių priežiūrai ir plėtrai, kad savivaldybės galėtų pačios nuspręsti, kur yra didžiausias poreikis“, – tvirtino ministras.

Susisiekimo ministerija žada 20 mln. eurų, skirtų vietiniams žvyrkeliams, savivaldybėms padalinti pagal du kriterijus – kelių ilgis ir gyventojų skaičius.

Pati Vyriausybė nusprendė drastiškai nurėžti lėšas

„Man atrodo absurdiška, kad biudžetiniais metais nepanaudotos lėšos negali būti perkeliamos į kitus metus ir privalo būti grąžintos atgal į biudžetą“, – stebėjosi socialdemokratas Liudas Jonaitis.

Valstietis Valius Ąžuolas teigė, kad KT išaiškinimas numato, kad Vyriausybė pati sprendžia, kiek reikia skirti lėšų keliams.

REKLAMA

„Vyriausybė, atėjus naujai Vyriausybei, ir nusprendė, kad keliams reikia drastiškai nurėžti lėšas“, – teigė Seimo narys.

Valstiečio teigimu, ši Vyriausybė kelių finansavimą sumažino maždaug 180 mln. eurų.

„Su tokiomis lėšomis, ką jūs galite padaryti?“ – klausė V. Ąžuolas.

Pasak jo, KT sprendimas neuždraudžia Vyriausybei skirti lėšų tiek, kiek ji nori.

„Ministre, kaip jūs susidorosite su tokiais iššūkiais, kai jums lėšos mažinamos ir mažinamos. Nenusimato, kad ateityje jos būtų didinamos. Man toks vaizdas susidarė, kai valdant konservatoriams Kauną, kauniečiai turėjo pasakymą: „ne duobėtas kelias, o kelėta duobė“. Tai ar neatsitiks su Lietuvos keliais taip su tokiu mažu finansavimu, – svarstė V. Ąžuolas.

M. Majauskas teigė, kad praėjusios Vyriausybės priimti sprendimai dėl kelių tiesimo kelia abejones dėl skaidrumo.

„Kaip buvo panaudoti tie pinigai, nusitiesiant galbūt ir sau patogų kelią iki namų“, – buvusio premjero Sauliaus Skverelio „keliuko“ istoriją priminė konservatorius.

Stebėjosi, kad nenaudojamos ekonomikos gaivinimo lėšos

Algirdas Butkevičius stebėjosi, kad iš Ekonomikos gaivinimo plano nieko nėra skirta susisiekimo sistemai.

„[Reikėtų] skirti papildomas lėšas, kas irgi paskatintų ekonomikos plėtrą ir vystymąsi. Kelių plėtra, remontas, atnaujinimo darbai yra imlūs darbai“, – įsitikinęs buvęs premjeras.

M. Majauskas pastebėjo, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas (RRF) nėra skirtas greitam darbo vietų kūrimui.

„Tai iš esmės ekonomikos transformacijai skirti pinigai, o ne kelių tiesimui ir tiltų statymui. Kalbama apie žaliąją ekonomiką, skaitmenizaciją, inovacijas ir tokius dalykus“, – teigė M. Majauskas.

Komiteto pirmininko tvirtinimu, Europos Komisija tikrai nebūtų leidusi fondo lėšų skirti keliams.

Darbietis Vytautas Gabšys svarstė, kad jei kitiems strateginiams šalies projektams bus skirtos lėšos iš RRF, galbūt atsiras papildomų pinigų šalies biudžete, kurios būtų galima skirti kelių tiesimui.

REKLAMA

„Rašto oficialaus nesu parašęs, bet, patikėkite, su finansų ministerija dėl lėšų mes šnekame kiekvieną dieną“, – patikino M. Skuodis.

Pasigenda kriterijų, kaip skiriamos lėšos

Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas siūlė nepraleisti pro akis vieno itin svarbaus aspekto.

„Nėra turbūt kitos tokios ministerijos Lietuvoje, kad tiek daug lėšų – šimtai milijonų – priklausytų nuo ministro įsakymų. Tai, kai esi ministras, gali kai kam patikti. Mes turėjome praeitą valdžią, kur labai patiko skirti vien tik tai įsakymais, be jokių kriterijų, šimtus milijonų eurų“, – kalbėjo V. Mitalas.

Jis teigė norintis, kaip Seimo narys, reikalauti iš Vyriausybės, kad būtų aiškūs kriterijai, kaip skirstomos lėšos, kaip numatomos ne tik metams į priekį, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje.

„Yra judėjimas į priekį ta kryptimi, bet aš norėčiau dar aiškiau paklausti, kada mes galėsime <...> apsvarstyti jau sprendimą, kuris visą šitą sistemą, kuri turi labai dideles grėsmes nepotizmui, pastato nuo galvos ant kojų. Kad yra aiškūs kriterijai, aiški tvarka, kaip mes Lietuvoje investuojame į susisiekimą ir į kelius, ir tada mes žinome to rezultatą“, – samprotavo V. Mitalas.

M. Skuodis teigė, kad šiuo metu dėliojami paskutiniai štrichai dėl valstybinių kelių plėtros iki 2035 m. plano.

„Visi sutiksime dėl greitkelių, kad turi jų būklė neprastėti. Įsivardijame tokį tikslą ir iškart mes matome, kiek lėšų tam užtikrinti reikia kiekvienais metais.

Dėl žvyrkelių, kas yra irgi aktualu. Įsivardijame galutinį tikslą, kiek tų valstybinių žvyrkelių turi Lietuvoje likti ir matome aiškius poreikius finansavimo. <...> Labai aiškiai matysis iki 2030–2035 m. poreikis kiekvienai sisteminei eilutei“, – teigė ministras.

„Turime koncentruotis ne tik į kiekybę, bet ir į skaidrumą bei kokybę, objektyvius kriterijus, kaip yra pasirenkama finansuoti kelių tiesimą, žvyrkelių asfaltavimą. Matėme ne vieną atvejį, bent jau ankstesnės kadencijos metu, kuris kėlė klausimų dėl objektyvumo ir skaidrumo“, – pridūrė M. Majauskas.

Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė, kokie kelių remontai vyks šiais metais.


Rašyti komentarą...
I
Ignis
2021-04-22 08:31:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Čia tai valdžia.. Viską kas žmogui skirta mažina, i mokesčius visus didina ir dar naujų prigalvojo
Atsakyti
-2

f
faktas
2021-04-22 07:05:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
prie mongolu keliai buvo geresni.Va taip vaivorikstiniai...
Atsakyti
-3

G
Gėda
2021-04-22 07:40:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
O dar sako, kad investuoja į regionus. Kam kaimiečiui asfaltas, tegul po dulkes malasi. Gėda!
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (16)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų