REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Verslininkai teigia, kad sąskaitos už elektrą varo į neviltį, o jas apmokėjus neretai nelieka pinigų ir darbuotojų atlyginimams. Anot jų, keliskart didinti paslaugų kainas – ne išeitis, o sulaukti valstybės paramos verslai jau nebesitiki, todėl „kraujuojančiomis širdimis“ praneša esantys priversti užverti savo duris klientams. Kol prezidentas reikalauja verslui kompensuoti bent dalį išaugusių elektros tarifų, premjerė leidžia suprasti, kad to tikrai nebus ir atkerta, kad „negalima sėdėti ir tikėtis, kad kai sunkesnis metas, Vyriausybė mokės kompensacijas“.

Verslininkai teigia, kad sąskaitos už elektrą varo į neviltį, o jas apmokėjus neretai nelieka pinigų ir darbuotojų atlyginimams. Anot jų, keliskart didinti paslaugų kainas – ne išeitis, o sulaukti valstybės paramos verslai jau nebesitiki, todėl „kraujuojančiomis širdimis“ praneša esantys priversti užverti savo duris klientams. Kol prezidentas reikalauja verslui kompensuoti bent dalį išaugusių elektros tarifų, premjerė leidžia suprasti, kad to tikrai nebus ir atkerta, kad „negalima sėdėti ir tikėtis, kad kai sunkesnis metas, Vyriausybė mokės kompensacijas“.

REKLAMA

Pačiame Kelmės miesto centre prieš 18 metų įsikūrė šeimos kavinė „Audit“. Anksčiau ši vieta atstojo ir kone vienintelę pasilinksmino vietą rajone.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose verslas pranešė stabdantis veiklą. To priežastis – dešimt kartų už liepą (238 eurai) didesnė rugpjūčio mėnesio elektros sąskaita (2339 eurai) .

REKLAMA

„Paskaičiavome, jog norint išsilaikyti mums dienos pietų kainas tektų užkelti iki 60 eurų, kas yra tiesiog absurdiška“, – rašoma kavinės „Audit“ feisbuko paskyroje.

Kavinės savininkė Eurika Gusarovienė lieja širdį ir teigia, kad verslas atlaikė visus sunkiausius laikotarpius – veikla nebuvo sustabdyta ir per pandemiją. Kolektyvas užklupus sunkumams prisitaikė prie vis besikeičiančios situacijos.

„Klientai atėjo atsisveikinti – jie verkia, o aš iš paskos. Įsivaizduokite, kiek čia kartų užauginta. Mano klientai anksčiau ateidavo šokti į diskoteką, o dabar su vaikais lankydavosi“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo ji.

REKLAMA
REKLAMA

Moteris ne vieną kartą kreipėsi į Seimą ir atskiras ministerijas, dėstė situaciją, bet čia ją itin nustebino valdžios abejingumas: „Jokių atsakymų nėra nei iš niekur. Tai kur kreiptis?“.

E. Gusarovienė ironiškai juokauja, kad kavinei, atsidūrusiai į tokią situaciją, belieka tik „ant žvakės kepti blynus ir iš to mokėti atlyginimus“. Todėl sulaukti valstybės paramos dėl kilusios energetikos krizės nebesitikinti.

Norime pasiųsti VELNIOP mūsų valdžią, nes vienintelė „pagalba“, kurią jie pasiūlė, tai už jų siūlomas paskolas įsigyti ir susimontuoti saulės kolektorius, na, o pažadėtų COVID-19 išmokų dar taip ir nesulaukėme, pažadėti pinigai dar vis neišmokėti“ – feisbuke rašė kavinės savininkė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Naujienų portalui tv3.lt Kelmėje įsikūrusios kavinės „Audit“ savininkė teigė mananti, kad tai „tik pradžia“. Ji neabejoja, kad greitu metu ir daugiau verslų rajonuose bus priversti stabdyti veiklas.

„Toks jausmas, kad valdžia tingi padėti“

Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka naujienų portalui tv3.lt patikino, kad į situaciją, kurioje atsidūrė „Audit“, pateko labai daug kavinių. Problema opi ne tik regionuose, bet ir didžiuosiuose miestuose.

„Jei bus tokios didelės sąskaitos vieną, antrą, trečia mėnesį, tikrai ne vienas galvos [stabdyti veiklą]. Dabar už galvų susiėmę laukia kažkokio atsakymo iš Vyriausybės, ką daryti. Kad subsidijų nebus, mums jau tiesiai šviesiai pasakė“, – sako R. Pranka.

REKLAMA

Prastą kavinių ir barų situaciją žymi ne tik aukštos elektros kainos. Daugelis verslų vargsta su COVID-19 paskolų, skirtų mažinti pandemijos poveikį, grąžinimu. Su nerimu laukiama ir sprendimo dėl pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvatos.

„Čia jau turi sumokėti už elektrą, bet neturi iš ko sumokėti už paskolą. Kovidas baigėsi, bet mes turime paskolas. Turime ir Sodrai sumokėti. Dabar viskas sukrenta į vieną katilą ir mums tikrai bus daug problemų. Tikimės, kad elektrą susimokėsime vėliau ir be jokių palūkanų mums leis atidėti mokėjimą. Tikimės, kad supras, kad yra neįprasta situacija, kad daugelis verslų negali mokėti“, – kalba jis.

REKLAMA

„Mums keista, kad jie patys negali pagalvoti apie sprendimus. Mes visiems turime skambinėti. Toks jausmas, kad valdžia tingi galvoti, tingi padėti“ , – priduria R. Pranka.

Artimiausiu metu asociacija teigia ruošianti kreipimąsi į valdžios atstovus.

 

Šimonytės atkirtis verslui: „Negalima sėdėti ir tikėtis, kad kai sunkesnis metas, Vyriausybė mokės kompensacijas“

Lietuvą purtant energetinei krizei, Nausėda reikalauja gyventojams elektros kainas įšaldyti dabartiniame lygyje – ties 24 centais už kilovatvalandę. Antraip esą kitąmet elektra brangtų kone dvigubai. Tiesa, prezidentas valdžios reikalauja kompensuoti ir dalį elektros išlaidų verslui. Tačiau premjerė tenkinti tokių reikalavimų neskuba ir ragina laukti, kol po mėnesio parengs kitų metų biudžetą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Na, o verslui susidūrus su didžiulėmis elektros sąskaitomis, jau atsiranda ir tarpininkai, kurie siūlosi padėti uždirbti iš elektros kainų skirtumų – elektrą vartoti tomis valandomis, kai ji pigi, o kai pabrangsta, atsijungti.

Panevėžyje įsikūrusios maisto gamyba ir prekyba užsiimančios bendrovės, turinčios restoraną ir parduotuvę, šeimininkai nebesumoja, kaip subalansuoti verslą, kai elektra per metus pabrango 6 kartus ir pabaigos brangimui nematyti. Įmonė jau sumažino apšvietimo lygį, tačiau to per maža. 

„Elektros kainos šiurpina, gąsdina, palyginti su pernai padidėjo 4–6 kartus. Kažkas neįtikėtino, baisaus. Peržiūrinėjam, kokią gamybos dalį uždaryti, pridaryti, užkonservuoti kuriam laikui, kitaip neišgyvensim“, – praėjusią savaitę pasakojo „Vasaris“ direktoriaus pavaduotoja Miglė Gruzdienė.

REKLAMA

O prezidentas Nausėda reikalauja, kad šalį krečiant energetikos krizei, vyriausybė jas įšaldytų dabartiniame 24 ct už kilovatvalandę lygyje.

„Jei neįšaldome kainos, galime tikėtis 80 centų brangimo žmonėms. Vardan stabilumo, nacionalinio saugumo“, – teigia prezidento patarėja Irena Segalovičienė.

Prezidentas reikalauja ir verslui kompensuoti bent dalį išaugusių elektros tarifų. Tačiau premjerė ir toliau verslą ragina imti lengvatines paskolas, bet pažadėti biudžeto subsidijų neskuba.

„Būdų užtikrinti savo pažadų įgyvendinimui prezidentas nelabai turi. Gali atsitikti, kad žmonės, kurie pasisakymus įvertins kaip pažadus, bus nusivylę. Tada bus galima kaltinti vyriausybę, gal toks ir tikslas. Negalima sėdėti ir tikėtis, kad kai sunkesnis metas, Vyriausybė mokės kompensacijas, o kai geras metas, tada gerai uždirbti nemažą pelną, reikia ir apie rizikas galvoti“, – tvirtina ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

REKLAMA

Kitais metais Lietuva, anot ekonomisto Žygimanto Maurico, kris į recesiją, kuri, prognozuoja, sieks 1,2 proc. BVP susitraukimą.

„Lietuvai ši krizė, šokas energetinių kainų vienas skausmingiausių vidutiniu laikotarpiu, nes Lietuva neturi vidinių resursų“, – komentuoja Ž. Mauricas.

Vyriausybei atsisakant dalinti verslui kompensacijas, jau steigiasi vis daugiau privačių įmonių, žadančių palengvinti aukštų elektros kainų naštą – derinti elektros vartojimą pagal momentinę paklausą rinkoje – naudoti elektrą, kai ji pigi, o kai brangi – vartojimą minimizuoti.

Majauskas ragina ministeriją apsispręsti dėl PVM lengvatos restoranams ir viešbučiams

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas ragina Finansų ministeriją greičiau apsispręsti dėl pridėtinės vertės (PVM) lengvatos restoranams ir viešbučiams, kuri baigia galioti šių metų pabaigoje. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Finansų viceministras teigia, jog bendrą poziciją dėl PVM lengvatos Vyriausybė turėtų pristatyti kartu su kitų metų biudžeto projektu. Anot  jo, PVM lengvata buvo terminuota parama verslui, nukentėjusiam nuo pandemijos, dabar jis atsigauna – pavyzdžiui, maitinimo įmonių pelnas pernai augo beveik 24 proc., palyginti su 2019 metais. 

„Iki šiol neturime aiškių Finansų ministerijos atsakymų, koks bus tarifas apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje nuo ateinančių metų. Liko trys mėnesiai. Gali pykti nepykti ant Lietuvos banko, bet bankas išsakė aiškią poziciją, ką jie mato. Finansų ministerija iki šiol nepasakė, koks bus sprendimas dėl PVM mokesčio tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo paslaugomis besiverčiančiam verslui“, – komiteto posėdyje trečiadienį teigė M. Majauskas.

REKLAMA

„Sunkiai galvoje telpa toks požiūris į Lietuvos verslą, kai negalime pasakyti, kokie mokesčiai bus ateityje“, – pridūrė jis.

Lengvatos pratęsimą palaikantis M. Majauskas pateikė Statistikos departamento duomenis, rodančius, kad maitinimo sektoriaus apyvarta pernai, nuo liepos įvedus PVM lengvatą, išaugo nuo 62 mln. eurų birželį iki 92 mln. eurų liepą. Jo vertinimu, sumažintas PVM tarifas padėjo dalį maitinimo sektoriaus ištraukti iš šešėlio. 

„Jokių esminių apribojimų verslui nuimta nebuvo, atlaisvinimai buvo priimti balandį, ir atlaisvinta prekyba, atlaisvintas judėjimas tarp savivaldybių ir panašiai. Visi atlaisvinimai vyko anksčiau, tuo metu tik priėmus PVM tarifo sumažinimą matome, kad apyvarta išaugo beveik 50 procentų“, – teigė M. Majauskas. 

REKLAMA

„Išaugus apyvartai ji ir toliau išlieka reikšmingai didesnė nei matėme istoriškai ir vienintelį randu būdą paaiškinti tai, jog šešėlis susitraukė, – verslas išėjo iš šešėlio. Tai svarbus rezultatas ekonomikos skaidrinimo perspektyvoje“, – teigė M. Majauskas.

Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas tikino, kad sektoriaus apyvartos augimas pernai galėjo būti susijęs su bendru kainų augimu bei „spyruoklinio atšokimo“ po pandemijos efektu. 

Anot jo, PVM lengvata buvo terminuota paramos verslui, nukentėjusiam nuo pandemijos, priemonė. Jo teigimu, pelningų maitinimo įmonių skaičius pernai pasiekė 2019 metų lygį, o deklaruotas pelnas augo beveik 24 proc., palyginti su 2019 metais. 

REKLAMA
REKLAMA

„Tai signalizuoja, kad sektorius atsigauna, skaičiai tai rodo. Pažiūrėjome į kovido nepriemoką, matome, kad šitame sektoriuje grąžinama (nepriemoka – BNS) sparčiau nei vidutiniškai kituose sektoriuose“, – komiteto posėdyje teigė viceministras.

Anot jo, lengvata šiemet biudžetui kainavo beveik 120 mln. eurų, panašiai kainuotų ir kitąmet. 

„Tai nemaža suma ir vertinti reikia tikrai labai rimtai, turime nemažai įvairių poreikių ir įtampų biudžete ir visi sprendimai, kurie identifikuoja pajamų netekimus, turi būti rimtai sveriami“, – sakė M. Liutvinskas.

Anot jo, bendrą poziciją dėl PVM lengvatos Vyriausybė turėtų pristatyti kartu su kitų metų biudžeto projektu, kurį planuojama pateikti spalio pirmoje pusėje. 

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė nesuprantanti, kodėl šis verslas nuolat stumiamas „ant ešafoto, kur sprendžiama, mirti jam ar gyventi“.

„Niekaip nesuprantu, kodėl Vyriausybė kalbėdama apie kompensacijas dėl energetinių išteklių kompensavimo remiasi Europos praktika, tačiau ignoruoja kitą faktą – net 22 Europos Sąjungos šalys ne dėl pandemijos, o tiesiog dėl šio verslo specifikos taiko lengvatinį PVM ir viešbučiams, ir restoranams“, – komitete tvirtino asociacijos vadovė.

REKLAMA

E. Šiškauskienės teigimu, sektoriaus įmonės su kaupu įvykdė dėl lengvatos prisiimtus įsipareigojimus:  nuo bankroto išgelbėjo apie 80 proc. smulkaus verslo, priėmė 5 tūkst. naujų darbuotojų, darbo užmokestį padidino 25 proc. ir apie 50 proc. verslo ištraukė iš šešėlio.     

VMI: yra rizikų, kad panaikinus lengvatą daugėtų pažeidimų

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, septyniose iš dešimties tikrintų maitinimo vietų randama pažeidimų – daugiausiai jie susiję su neišduotais kasos kvitais arba nesutampančiais lėšų likučiais ir kasos aparato duomenimis. Be to, pažeidimai kartojasi.

VMI Atrankos ir paramos auditui departamento direktorius Valdas Buginskis teigė, kad yra rizikos, jog panaikinus PVM lengvatą ir išaugus mokesčiams pažeidimų daugėtų.

„Manau, pažeidimų skaičius mažai kistų, yra rizika, kad jie didėtų“, – posėdyje teigė V. Buginskis. 

VMI duomenimis, maitinimo įstaigų pardavimai šiemet sausį-liepą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 73 proc., o pirkimai – 51 proc. Tuo metu apgyvendinimo sektoriaus pardavimai augo 44 proc., o pirkimai – 42 procentais.

Maitinimo sektoriaus pelningumas pernai, palyginti su 2020 metais, augo 35 proc., pelningai dirbusių įmonių skaičius padidėjo 8 proc. Palyginti su 2019 metais, jų veiklos pelnas augo 18 proc., o veiklos nuostoliai – 58 procentais.

REKLAMA

Tuo metu apgyvendinimo sektoriaus deklaruotas veiklos pelnas pernai augo 64 proc., veiklos nuostoliai sumažėjo 17 proc., o pelningų įmonių daugėjo 13 proc. Palyginti su 2019 metais, jų veiklos pelnas sumažėjo 22 proc., nuostoliai augo 17,2 mln. eurų.

VMI duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius abiejuose sektoriuose pradėtas 81 bankrotas – 2,6 karto daugiau nei 2019-2021 metais. 

Lietuvių liaudies pasaka
Lietuvių liaudies pasaka
Apšerkšnijo mūsų kiemas-šalta,balta kur dairais
Ilgas pasakas lietuviams TV seka vakarais.
Apie tai,kad išsirinkom protingiausius iš visų
Kurie apie mus galvoja-dieną naktį,iš tiesų!

Kad išsunks iš šūdo varškę,visą šalį pamaitins,
Kad už įkvėptą deguonį-mokestėlį pasiims.
Betgi skaitėm „Čipoliną“ mes vaikystėje visi
Tik iš pasakų išaugom,ne visi,oi ne visi!

O seime nykštukai sėdi, švabo babkės tarp dantų…
Kad tiktai neprasižiotų,nes pasmirs nuo jų minčių.
Lietuvaičiai-gero būdo (tikisi gerų laikų)
Šlept ant šūdo ir užsnūdo...metų trisdešimt ilgų.
Kam čia tas melas ir krokodiliškos ašaros. Kol nuo vargšų tautiečių lupote vos ne devintą kailį tai buvo gerai. Kainomis visokiuose miesteliuose jau buvote pralenkę net Europos didmiesčius. Jei Palangos papludimyje 0,4 ltr plastikinis indelis ir tas dar nepilnai pripiltas kainavo net 6 eur, tai tada gerai buvo ? Kai Lenkijoje 0,5 ltr - 3 eur, Vokietijoje - 4 eur, Čekijoje - 2,5 eur ir t.t. , Kai Biržų miestelio centre mažas neaiškios rūšies kavos ekspreso kavos puodukas pradėjo kainuoti 3, 5 eur., o dvigubai sumažintas cepelinas, nei prieš metus , - 7 eur , ar tai normalu ? O kainos Vilniaus ,,prestižinėse,, maitinimo įstaigose ,tapo brangesnės negu Paryžiuje. Tad manau turite pakankamai lėšų apmokėti sąskaitas. O kad dalis tokių plėšikautojų bankrutuos, tai nieko baisaus, nes yra ir daug labai sąžiningų, ne grobuoniškų kavinių ir restoranėlių
Už 60 eurų valgysiu visąėnesi sau gamindama namuose
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų