Kaune užregistruotas antrasis šiemet pasiutligės atvejis. Kauno miesto savivaldybės administracija dviem mėnesiams pasiutligės židiniu paskelbė teritoriją, esančią 3 kilometrų spinduliu aplink gyvenamąjį namą Viešios gatvėje.
Kaip pranešė Kauno miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kovo 21 d. į veterinarijos kliniką pilietė atvežė savo šunį. Kadangi šuo buvo nevakcinuotas, laisvai išbėgdavo iš namų teritorijos, o klinikiniai simptomai leido įtarti pasiutligę, jis buvo perduotas karantinavimui.
Kitą dieną šuniui nugaišus, Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Kauno teritoriniame skyriuje nustatyta, jog šuo sirgo pasiutlige.
Kovo viduryje pasiutligės zona paskelbtos Raudondvario plento apylinkės, kai į gyvenamojo namo kiemą atklydo sergantis usūrinis šuo.
Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, Kauno apskrityje kasmet daugėja pasiutusių gyvūnų, keliančių pavojų žmonėms. Palyginti su 2005-aisiais, pernai apskrityje net 2,3 karto padaugėjo gyvūnų pasiutligės atvejų: 2006 metais pasiutligė nustatyta 334, 2005 metais - 142 gyvūnams.
2006-aisiais labai padaugėjo pasiutligės atvejų Kauno miestą supančiuose rajonuose. Kauno rajone pernai išaiškinti 92 (2005 metais - 29) pasiutę gyvūnai, Kėdainių rajone pernai nustatyti 77, Prienų rajone - 76, Raseinių - 58 pasiutligės židiniai. Kauniečiai pernai gyveno palyginti ramiai, nes mieste buvo sugautos tik dvi pasiutusios lapės.
Epidemiologinės analizės duomenimis, 2006 metais daugiau nei pusė nuo pasiutligės pastipusių gyvūnų buvo usūriniai šunys (180), 24 proc. - lapės (80), per 7 proc. - galvijai, nuo 2,5 iki 5 proc. - šeškai, kiaunės ir kiti gyvūnai.
