Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. apie 680 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Dažniausiai atsidurti skurde rizikuoja asmenys, gyvenantys nepilnose ir daugiavaikėse šeimose.
Skurdo grupei priskiriami asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kurių disponuojamosios pajamos 2005 m. buvo mažesnės už 60 procentų ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos. Skurdo rizikos riba buvo 437 litai per mėn. vienišam asmeniui ir 918 litų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo namų ūkiuose, susidedančiuose iš vieno suaugusio asmens ir išlaikomų vaikų (42,8 proc.) ir dviejų suaugusių asmenų su 3 ar daugiau vaikų (41,9 proc.). Palyginti su 2005 m., skurdo rizikos lygis šiose namų ūkių grupėse sumažėjo atitinkamai 5,1 ir 3,1 procentinio punkto.
Dideliu skurdo rizikos lygiu pasižymėjo ir vieniši asmenys (38 proc.). Vienišų asmenų rizika atsidurti skurde, palyginti su 2005 m., padidėjo 6,4 procentinio punkto. Ypač išaugo vienišų 65 metų ar vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis. Vidutinė senatvės pensija 2005 m. buvo mažesnė už skurdo rizikos ribą, tai reiškia, kad vieniši pensininkai, gaunantys vidutinę ar mažesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė skurdo rizikos grupėje. Šioje grupėje atsidūrę senatvės pensininkai sudarė 22,7 procento.
Iš dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 10 procentų, bedarbių – net 61,4 procento.
Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažėjimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis padidėja iki 26,6 procento. Socialinės išmokos didžiausios įtakos turėjo namų ūkių su trimis ir daugiau vaikų skurdo rizikos lygiui, informuoja statistikos departamentas.
