Kova dėl žemės sukiršino kaimynus. Vieni savo teritoriją atsitvėrė kapitaline tvora, kitiems liko siauras tarpas, pro kurį sudėtinga patekti į kiemą. Nesutarimų nė nebūtų, jei kariaujančios pusės pirmiau būtų susitvarkiusios žemės dokumentus, o tik paskui pradėjusios statybas.
Pradėjo ir nebaigė
Trumpam iš užsienio į namus grįžusi rokiškietė Nijolė Kozlova sakė negalėjusi ramiai lankyti tėvų, giminaičių kapų, pailsėti gimtinėje. Ramybę drumstė nesutarimai su kaimynais dėl žemės. Moteris papasakojo, jog 1997 m. Rokiškio mieste nusipirko Sodų gatvės 20-ojo namo dalį. Senieji šeimininkai žemę iš valstybės buvo išsipirkę. Pagal tuomet galiojančius įstatymus sudarant pirkimo-pardavimo sutartį geodezinių žemės matavimų atlikti nereikėjo. Anot N.Kozlovos, 2004 m. rugsėjį kartu su kaimyne Liucija Pipiniene ji nutarė atlikti jų abiejų bendro žemės sklypo geodezinius matavimus, kreipėsi į šias paslaugas teikiantį matininką Eduardą Rybakovą.
Pastarasis išmatavo, sudarė žemės sklypo planą. Jį padavė L.Pipinienei, kuri pažadėjusi baigti žemės forminimo dokumentus Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriuje. „Dokumentus gavome, tačiau visų formalumų įteisinti žemės ribas neatlikome. Išvažiavau dirbti į užsienį, atsirado visokių problemų. Žemės popieriai taip ir liko gulėti pas kaimynus Pipinius stalčiuje. Tiesą pasakius, net nepastebėjome, kad juose yra netikslumų – kaimyninio Sodų 18-ojo namo žemės skypo riba priartinta prie mūsų namo“, - prisiminė N.Kozlovos vyras Ignas.
Supykdė tvora
Netikslumus moteris sako pastebėjusi tik po kelerių metų, kai kaimyninio Sodų gatvės 18-ojo namo savininkės Danutės Krasauskienės sūnus aplink savąjį namą pradėjo tverti tvorą. Pastaroji priartėjo prie Kozlovų namo tiek, kad storesniam žmogui sudėtinga patekti į kiemą, o nešant didesnius daiktus pro tarpą pralįsti neįmanoma. Namo savininkės nuomone, kai tvora taip arti, jai sudėtinga bus keisti namo stogą: nebeliko vietos pastoliams.
„Pernai vasarą trumpam grįžusi iš užsienio įspėjau kaimynus, kad jų tvora „įkeliauja“ į mūsų žemę. Mūsų žemės sąskaita jie pasididino savo sklypą. Kaimynai nekreipė į mano žodžius dėmesio, toliau statė tvorą. Nepadėjo ir pagrasinimas, kad savąją žemės dalį bandysiu susigrąžinti teisme“, - pasakojo ponia Nijolė. Pernai ji kreipėsi į rajono Žemėtvarkos skyrių. Moteris antrą kartą kreipėsi į tą patį matininką. Pastarasis šių metų gegužę permatavo žemę. Su šiame plane išdėstytomis ribomis N.Kozlova sutinka, nes naujasis planas atitiko turimus senuosius žemės dokumentus. Dabar matininkui prieštarauja kaimyninio namo savininkė D.Krasauskienė.
Laukė darbų pabaigos
Pastarosios marti Vaida Krasauskienė „Gimtajam...“ sakė, kad su kaimynais Kozlovais nei bičiuliaujasi, nei pykstasi, tiesiog visada stengėsi palaikyti normalius kaimyniškus santykius, kurie pašlijo pradėjus tvarkyti namo kiemą. Anot V.Krasauskienės, jų kiemas ilgą laiką buvo kaip ir bendras. Kozlovų svečiai jame statydavo mašinas. Pasitaikydavo atvejų, jog prireikus skubiai išvažiuoti, reikėdavo eiti pas kaimyną ir prašyti, kad patrauktų automobilius. Namo kiemas buvo neasfaltuotas, mašinos „išmušė“ duobes. „Auginame dukrytę. Mergaitei žaisti kieme buvo neįmanoma – vien balos ir žvyras“, - vardijo moteris priežastis, dėl kurių reikėjo kiemą iškloti trinkelėmis, aptverti tvora.
Anot pašnekovės, matininkas E.Rybakovas parodė ribas, o tada jos vyras kiemą išklojo trinkelėmis, paskui pastatė medinę tvorą slankiojančiais vartais. „Kol vyras klojo trinkeles, kaimynas I.Kozlovas tylėjo. Priekaištus, neva lendame į jų žemę, išgirdome iš jo žmonos Nijolės tik tada, kai įpusėjome tvorą. Niekaip nesuprantame, kodėl jie taip ilgai tylėjo. Juk kiemą tvarkyti išleidome nemažai pinigų“, - kaimynų elgesiu stebėjosi V.Krasauskienė. Į klausimą, kaip jie elgsis, jei reikės perkelti tvorą, moteris atsakė, jog patirtus nuostolius bandys išsireikalauti iš netikslias ribas parodžiusio matininko.
Pasitikėjo žmonėmis
„Mano darbo praktikoje toks atvejis pirmas, kai neįsitikinęs, ar baigti tvarkyti žemės nuosavybės dokumentai, ir pasitikėdamas žmonėmis parodžiau žemės ribas“, - situaciją aiškino matininkas E.Rybakovas. Jis prisiminė, kad atlikęs Sodo gatvės 20 namo žemės matavimus, iš užsakovių N.Kozlovos ir L.Pipinienės priekaištų dėl žemės ribų nesulaukė, abi bendrasavininkės pasirašė dokumentus. Anot E.Rybakovo, dažniausia pats matininkas visą dokumentų bylą pristato į rajono Žemėtvarkos skyrių, kad būtų vykdomos reikiamos žemės įteisinimo procedūros. Tąkart L.Pipinienė tikino, kad popierius savivaldybėn nuneš čia dirbantis jos vyras Aloyzas. Pastarasis „Gimtajam...“ tiksliai negalėjo paaiškinti, kodėl šito nepadarė. „Kaimynei Nijolei išvykus dirbti į užsienį, žemės įforminimą atidėjome vėlesniam laikui“, - prisiminė A.Pipinys.
Matininko E.Rybakovo žodžiais, susiruošusi tvarkyti kiemą D.Krasauskienė neprašė atlikti jos sklypo geodezinių matavimų, tik pageidavo parodyti sklypo su N.Kozlova ir L.Pipiniene ribas. Jis, vadovaudamasis 2004 m. padarytu planu, prašymą įvykdė. „Nepasitikslinau, ar L.Pipinienės ir N.Kozlovos žemės dokumentai baigti tvarkyti. Tik iškilus nesutarimams supratau, kad vadovavausi juridinės galios neturinčiais dokumentais“, - situaciją aiškino matininkas. Pasak jo, senosiose inventorizacijos bylose riba tarp dviejų sklypų eina ties L.Pipinienei priklausančio ūkinio pastato pamatais.
Tai mažai tikėtina. Juk net vanduo nuo pastato stogo bėga ant Krasauskų žemės. Todėl, pirmą kartą ją matuodamas prie ūkinio pastato, jis paliko pusmetrį žemės, kad savininkas galėtų prie pastato prieiti iš visų pusių. Dėl tokio pakeitimo žemės bendrasavininkės pretenzijų nereiškusios. Anot matininko, tik po kelerių metų, jau baigus statyti tvorą, N.Kozlova pareikalavo, kad atstumas nuo tvoros iki jų namo sienos būtų ne mažiau kaip metras, o yra tik 60 cm. Norint įvykdyti jos norus, tvorą reikia „pastumti“ link Krasauskų namo maždaug 1,3 m.
Pirmiausia dokumentai, paskui - statybos
Spręsti kaimynų ginčą rajono savivaldybėje sudaryta komisija. Jos nariai - Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėja Danguolė Dagienė, šio skyriaus vyriausiasis specialistas Leonardas Jasinevičius, miesto seniūno pavaduotojas Viktoras Gruodys, rajono Žemėtvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Arvydas Šarka - bandė išsiaiškinti situaciją. L.Jasinevičius sakė, jog komisijos nariai nesigilino į kelerius metus trunkančio kaimynų ginčo istoriją, priežastis.
Aistros valdininkams nerūpi. Jie nagrinėjo ankstesnių metų žemės padalijimo Sodų gatvėje inventorizacijos bylas. Iš jų matyti, kad D.Krasauskienės namą juosianti tvora nukrypo nuo ribų. Anot L.Jasinevičiaus, šių kaimynų ginčas dar kartą patvirtina, kad tverti tvoras, statyti statinius galima tik tuomet, kai juridiškai įteisintos sklypų ribos, kai su žemės padalijimu sutinka visi aplinkiniai kaimynai. „Krasauskai greičiausia paskubėjo ir... neišsiteko ribose. Jiems tai gali kainuoti nemažus pinigus. Aišku, jei gražiuoju nepavyks susitarti“, - situaciją apibūdino savivaldybės specialistas.
Dalia Zibolienė
