1934 metais surengta pirmoji Jūros šventė buvo skirta uostamiesčio kaip jūrinio miesto įvaizdžio gerinimui ir garsėjo didingomis eisenomis bei įspūdingais jūrinės tematikos renginiais, rašo "Vakarų ekspresas".
Konceptualia buvusi šventė laikui bėgant išsigimė ir virto visiškai komerciniu ir nesimpatišku renginiu, kuris daugeliui tikrų klaipėdiečių kelia antipatiją ir daugiadienių orgijų metu verčia sprukti iš miesto.
O šiais metais organizatoriai, šventei skyrę apie vieną milijoną litų, perspjovė praėjusių metų fiestas ir daugelį nustebino idėjų skurdumu bei neorganizuotumu.
Tris dienas trukęs maratonas tradiciškai priminė milžinišką katilą, kuriame virė girta ir šašlykų pavalgyti atėjusi masė. Pagrindiniu akcentu tapo betikslis ėjimas nežinia kur arba sėdėjimas lauke prie stalų.
Noras surasti šventę kankino ne vieną atvykusįjį, tačiau dvasingumo, kaip ir pastaraisiais metais, nebuvo nė su žiburiu matyti. Iš nemažo renginiams skirto biudžeto pinigų papuošimams, matyt, nebeliko. Skurdžiau "aprengtos" šventės daugelis jos dalyvių vargiai pamena - gatves pagyvino vos keli vėjo malūnėliai ir vėliavėles.
Kiekvienais metais Jūros šventės metu būdavo galima stebėti Anatolijaus Klemencovo išradingumo dėka pulsuojančias miesto gatves paverstas vizualiai patraukliomis, tačiau šiemet organizatoriai sugalvojo pataupyti, manydami, kad miestą geriausiai papuoš tai, kas aktualiausia patiems dalyviams - geltonos "Švyturio" palapinės.
