Atkastas Kauno pilies bokštas galėtų būti eksponuojamas, jei atsirastų papildomų lėšų. Tokį pasiūlymą savivaldybės vadovams pateikę archeologai, kurie drauge su kitų sričių specialistais įpareigoti ir paskaičiuoti, kiek tas eksponavimas biudžetui kainuotų.
Kauno pilies archeologiniams darbams vadovaujančio Algirdo Žalnieriaus teigimu, atkastas bokštas yra iš tiesų unikalus, beveik neliestas nuo 1362 m., kada Kauno pilį sugriovė kryžiuočiai.
"Atkasto pilies bokšto mūras yra pats seniausias išlikęs Kaune ir vienas seniausių Lietuvoje", - akcentavo A. Žalnierius.
Antradienį Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento, Kultūros paveldo ir Urbanistikos skyrių specialistai apžiūrėjo atkastas pirmosios Kauno pilies bokšto liekanas ir tarėsi, kaip sudaryti sąlygas platesnei visuomenei susipažinti su tuo vertingu kultūros bei istorijos paveldu.
Pasak archeologų, atkasto bokšto matmenys galėjo būti 11x11 metrų, nes tuo metu būtent toks standartas galiojo visoje Europoje. Bokštas buvo skirtas saugoti gynybinį griovį, kuris juosė pilį.
Remiantis archeologinių tyrimų nuostatais, atkastos bokšto liekanos turėtų būti vėl užkastos žemėmis. Tačiau savivaldybės specialistų manymu, atkastas bokštas galėtų būti eksponuojamas, jei atsirastų papildomas finansavimas.
Iki rugpjūčio vidurinio urbanistikos ir kultūros paveldo specialistai turėtų savivaldybės vadovams pateikti preliminarius skaičiavimus, kiek kainuotų minimalus atkastų Kauno pilies bokšto liekanų sutvarkymas ir ekspozicijos įrengimas. Sprendimas dėl eksponavimo bus priimtas tik įvertinus visas galimybes skirti tam reikalingų lėšų.
ELTA primena, jog pirmajam Kauno pilies atkūrimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams etapui finansuoti skirta 2,2 mln. litų, iš jų 1,9 mln. litų yra Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo lėšos.
