REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vasarą kiek atslūgus COVID-19 pacientų srautams į didžiųjų šalies ligoninių infekcinius skyrius plūstelėjo erkiniu encefalitu sergantys pacientai. Gydytojai įspėja, kad tai itin klastinga liga, galinti visam gyvenimui sužaloti ir jauno žmogaus gyvenimą. 

Vasarą kiek atslūgus COVID-19 pacientų srautams į didžiųjų šalies ligoninių infekcinius skyrius plūstelėjo erkiniu encefalitu sergantys pacientai. Gydytojai įspėja, kad tai itin klastinga liga, galinti visam gyvenimui sužaloti ir jauno žmogaus gyvenimą. 

REKLAMA

Kaip portalui tv3.lt pasakojo VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas, dabar didžiąją dalį sergančiųjų infekcinėmis ligomis sudaro erkinio encefalito ligoniai. 

Kita vertus, jis pabrėžė, kad tokia tendencija nestebina, mat visada įsibėgėjus šiltiems orams daugėja ir tokių pacientų. 

„Sudėtinga pasakyti kategorišku žodžiu, kad tai yra pagausėjimas. Kiekvieną vasarą mes jų turėdavome nemažai. Ką reiškia nemažai? Jei skyriuje neseniai turėjome 16 ligonių, tai jie kažkur sudaro apie 40 proc. gulinčiųjų ne kovidiniuose skyriuose. Ligoniai atvyksta ir išleidžiami, dinamika vis kinta, bet erkiniu encefalitu sergančiųjų dalis tarp infekcinių ligonių išties yra nemaža“, – teigė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Pakilimas prasidėjo vėliau 

Pacientų pagausėjimą jaučianti ir LSMU Kauno ligoninė. Anot Infekcinių ligų skyriaus vedėjos Estelos Tamašauskienės, šiemet tik ligonių srauto sulaukiama kiek vėliau nei pernai.

REKLAMA

„Stebime daugiau tokių pacientų, tik šiemet vėliau prasidėjo jų pakilimas. Kai pernai nuo ankstaus pavasario jų buvo, tai šiemet taip nejautėme. Aišku, gal su kovidais augiau dirbome, tai gal mažiau patekdavo. O dabar paskutiniu metu daugiau erkinio encefalito pacientų atsirado“, – kalbėjo ji.

Gydytojos manymu, galbūt tam įtakos turėjo ilgas, vėsus pavasaris. Kita vertus, galbūt žmonės mažiau judėjo ir dėl karantino ribojimų.

Pandemija iškreipia skaičius

Kaip priminė L. Svetimas, sergamumas erkiniu encefalitu paprastai pradeda didėti nuo metų pradžios ir tolygiai kyla didžiausią piką pasiekdamas rudenį, spalio mėnesį.

REKLAMA
REKLAMA

„Kuo geresni orai, tuo žmonės daugiau laiko leidžia gamtoje, tuo didesnė rizika erkių prisigaudyti. Kadangi gerus orus jau turime porą mėnesių, tai ir tų erkių įsisiurbimų ir jų platinamų ligų yra daugiau. Sunku vertinti dabartinę situaciją su ankstesniais metais“, – pastebėjo L. Svetikas.

Jis pažymėjo, kad nors šiuo metu Santaros klinikų Infekcinė ligoninė turi įprastą tokiam metų laikui ligonių krūvį, tikslesnius skaičius, kaip keičiasi susirgimų dinamika, sunkiau įvardyti dėl pandemijos įtakos.

„Jei žiūrėtume į Užkrečiamųjų ligų ir kontrolės centro pateikiamą statistiką, tai 2018 m. buvo registruota beveik 400 atvejų, 2019 m. – virš 700. Kadangi praėjusieji metai buvo pandeminiai ir skaičių dar neturime, bet jie gali būti iškreipti, nes ne visi galbūt pateko, pragydyta buvo kaip eilinės virusinės infekcijos, jei nebuvo komplikacijų“, – aiškino jis. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Daliai pacientų prireikia intensyvios terapijos

Kalbėdamas apie pacientų būklės sudėtingumą L. Svetikas nurodė, kad iš tų pacientų, kurie gydomi skyriuje, bent keletas yra pabuvoję intensyvios terapijos skyriuje. 

„Buvo būklės pablogėjimas, kurią bent dabar pavyko koreguoti ir kažkokių nepageidaujamų išeičių pavyko išvengti. Dalis mūsų skyriuje gydomų pacientų yra patenkinamos būklės. Jie traktuotini kaip sunkūs, kai yra ryškus nervų sistemos pažeidimas. Tokių ligonių turime mažai ir džiaugiamės, kad dauguma sugeba išsveikti“, – sakė pašnekovas.

Visgi gydytojas apgailestavo, kad daliai žmonių liekamieji erkinio encefalito reiškiniai gali likti visam gyvenimui.

REKLAMA

„Sunku pasakyti, kokiam ligoniui kokia erkinio encefalito eiga vystysis. Tendencija gal tokia, kad vyresnio amžiaus žmonės turi riziką sirgti sunkiau ir turėti liekamųjų reiškinių. Bet kartu tai visai nereiškia, kad jaunas žmogus sirgs lengva forma ir viskas bus gerai.

Dešimtmečiais erkinius encefalitus gydantys kolegos sako, kad jaunų erkinio encefalito atvejų sunkių būklių yra turėję ne vieną, ne du ir ne dešimt“, – pastebėjo jis.

Simptomatika gali keistis labai greitai

Gydytojas priminė, kad liga turi dvi susirgimo bangas, tačiau žmogus neretai gali nė neįtarti, kad serga erkiniu encefalitu.  

„Pirmos bangos metu liga pasireiškia kaip bet kuri virusinė infekcija, ji gali būti be ypatingų simptomų, gali skaudėti galvą ar pakilti temperatūra  Tai tuo metu jokie specifiniai požymiai kliniškai nematomi, kad tai būtų neuroinfekcija. Tai galima įtarti, nebent jei žmogus pasako, kad buvo įsisiurbusi erkė.

REKLAMA

„Tendencija gal tokia, kad vyresnio amžiaus žmonės turi riziką sirgti sunkiau ir turėti liekamųjų reiškinių. Bet kartu tai visai nereiškia, kad jaunas žmogus sirgs lengva forma ir viskas bus gerai“, – sakė L. Svetikas.

O visas „džiaugsmas“ – antra karščiavimo banga, kai jau pasireiškia galvos smegenų uždegimas. Bet ta klinika gali pirmomis dienomis būti netgi gera – žmogus gali tik karščiuoti, galvą paskaudėti, bet erkinis encefalitas pasižymi tuo, kad yra klastinga liga“, – pasakojo L. Svetikas.

Specialistas pabrėžė, kad ligos simptomatika gali keistis labai greitai: jei vieną dieną situacija gali atrodyti pusė velnio, kitą – jau prireikti intensyvaus stebėjimo paslaugos, gali sutrikti ir sąmonė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Taigi šis ligos neprognozuojamumas yra tikriausiai pagrindinis kriterijus, kada sergantieji erkiniu encefalitu antrosios bangos metu yra gydomi ir stebimi ligoninėje. Nes gydymo prieš patį virusą mes neturime, jis yra tik simptominis pagal vyraujančią simptomatiką“, – dėstė medikas.

Simptomai panašūs į COVID-19?

Paklaustas, ar į gripą panašius erkinio encefalito simptomus galima supainioti ir su dabar labiau aptariama COVID-19 infekcija, L. Svetikas teigė, kad bent priėmimo skyriuje tam turimi įprasti instrumentai. 

„Be abejo, jei žmogus kreipiasi į priėmimą, nes jam pakilo temperatūra ir skauda galvą, iš pirmų žodžių nepasakysi, serga jis kovidu ar erkiniu encefalitu. Jis įtariamas, jei išsiaiškinama, kad tai antra karščiavimo per mėnesį banga, jei buvo erkės įsisiurbimas, jei yra kažkokių nervų sistemos pažeidimo požymių. 

REKLAMA

Tačiau priėmimo skyriuje karščiuojančiam pacientui galima atlikti kovido testą. Jau atmetus kovidą, jei vienais atvejais galima įtarti encefalitą, kitą kartą išsiaiškinti, kodėl žmogus karščiuoja, tikrai tenka pasukti galvą“, – sakė jis.

Bet kuriuo atveju gydytojas patarė karščiuojant, varginant galvos skausmams, juo labiau jei žinoma, kad buvo įsisiurbusi erkė, kreiptis į gydytojus.

„Vertėtų apie tai pagalvoti. Aišku, dalis erkinio encefalito atvejų praeina lengvai, tad ir kai kurie žmonės nesureikšmina to, nesitiria. Po to nustatyti buvusią ligą galima tik tiriant antikūnus“, – pridūrė jis.

Gydytojas priminė, kad atidiems reikia būti ir vartojant ožkų pieną, jį reikėtų virtinti, mat vis pasitaiko ir tokių ligonių, kurie erkiniu encefalitu užsikrėtė vartodami pieną.

REKLAMA

Dėl pandemijos praleido skiepus?

Kalbinti gydytojai neatmetė galimybės, kad sergančiųjų gali padaugėti ir dėl to, kad žmonės vangiau skiepijosi ar praleido pagal schemą reikiamą skiepą.

„Tai galėjo būti ir skiepų praleidimo efektas. Juk visi skundžiasi, kad dabar sunku ambulatoriškai užsiregistruoti pas gydytojus – sunku patekti ne tik pas infektologus, bet ir kitus specialistus. Taigi tikrai galėjo norintieji nepatekti ir atidėti skiepą. Galbūt kiti skubėjo pirmiau skiepytis nuo kovido“, – pastebėjo E. Tamašauskienė.

Anot L. Svetiko, erkinis encefalitas nėra ta liga, apie kurią kasdien labai primenama ir apie tai žmonės pagalvotų. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jie turi savų rūpesčių ir nepagalvoja apie erkių keliamą grėsmę. Jiems gal atrodo, kad gamtoje lankosi mažai ir jiems tos grėsmės nėra, bet ir Vilniaus centre galima pasigauti erkių platinamas ligas. Tai gal ir lemia tai, kad kai kurie pamiršta pasiskiepyti. Aišku, nekalbu apie tuos, kurie piktybiškai neigia skiepus.

Jei pasiskiepytų kuo daugiau nuo erkinio encefalito, sunkios ligos atvejų sumažėtų. Tą rodo ir Austrijos patirtis, kur įvedus visuotinę vakcinaciją nuo erkinio encefalito susirgimų drastiškai sumažėjo. Visos šalies teritorijoje galima užsikrėsti erkių platinamomis ligomis. Tai reikšmingas pavojus tiek žmonių, tiek jų augintinių sveikatai“, – akcentavo jis.

REKLAMA

Laimo liga medikams irgi užmina mįslių

Be kita ko, medikas priminė, kad dar vienas erkių platinamas susirgimas – Laimo liga. Nors tai daugiau nuspėjama liga ir paprastai sėkmingai išgydoma antibiotikais, neišvengiama ir sunkių atvejų.

„Dauguma atvejų paprasti atvejai, kai būna bėrimas (raudona dėmė) įkandimo vietoje. Aišku, jei kalbėsime apie retesnius atvejus, kai galimi nervų sistemos pažeidimai, tokie ligoniai ir stacionaruose tiriami, įvairių situacijų būna.

„Jiems gal atrodo, kad gamtoje lankosi mažai ir jiems tos grėsmės nėra, bet ir Vilniaus centre galima pasigauti erkių platinamas ligas“, – pastebėjo L. Svetikas.

Tada jau nėra labai paprasta ir primityvi diagnostika, paprastai su neurologais dalinamės šiuo „džiaugsmu“. Kita vertus, Laimo liga neretai klaidingai suprantama, kai įvairūs neapibrėžti simptomai yra pritempinėjami vien prie teigiamo tyrimo. Taigi yra daug Laimo ligos pseudodiagnostikos“, – pasakojo jis.

REKLAMA

Medikas pabrėžė, kad kaip tik daugiau liekamųjų reiškinių ir problemų ateičiai sukelti galinti liga yra erkinis encefalitas. 

„Klasikiniai Laimo ligos atvejai pakankamai sėkmingai gydomi antibiotikais. Šią ligą tiesiog reikia laiku diagnozuotu, gydyti ir efektas pasiekiamas. Taip, yra vadinamasis Post-Laimo ligos sindromai, kai jaučia nuovargį, bendrą silpnumą ar tam tikrus nespecifinius simptomus pacientas“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų