Imunologė papasakojo daugiau apie „Sputnik V“ vakciną: kuo skiriasi nuo dabar naudojamų skiepų?

Moksliniuose leidiniuose pasirodžius informacijai apie Rusijos kurtos „Sputnik V“ vakcinos nuo koronaviruso efektyvumo rodiklius, kai kurios Europos Sąjungos šalys jau paskelbė norą įsigyti šios vakcinos. Visgi Lietuva laikosi principingos pozicijos ir į vakciną žiūri skeptiškai. Portalas tv3.lt nusprendė pasiteirauti imunologės, kuo ši vakcina skiriasi nuo kitose šalyse sukurtųjų ir ar galėtų būti sėkmingai naudojama ir mūsų piliečių skiepijimui.

VU Gyvybės mokslų centro mokslininkės, profesorės Aurelijos Žvirblienės aiškinimu, tiek „Sputnik V“, tiek „AstraZeneca“, tiek ir dabar trečios fazės tyrimus praeinanti „Johnson&Johnson“ vakcina yra pagrįsta adenovirusais, tik yra naudojami skirtingi jų tipai.

Imunologė priminė Lietuvą iki šiol buvo pasiekusios panašaus tipo – RNR vakcinos. Tuo metu minėtosios vakcinos veikia kitu principu – jos yra sukurtos DNR viruso pagrindu, o tie adenovirusai yra kaip nešikliai – į juos įterpiamas koronaviruso genas.

„Vakcinos sudėtyje yra adenovirusas, t. y. tokie virusai, su kuriais mes nuolat susiduriame ir kurie sukelia arba lengvus peršalimo simptomus, arba jokių. Todėl jie laikomi nekenksmingais. 

Tačiau šis virusas yra pakeistas, modifikuotas, išimtos tam tikros dalys, kurios leistų jam daugintis. Kitaip tariant, kai yra suleidžiama vakcina, virusas mūsų organizme negali daugintis. Jis tiesiog naudojamas kaip vektorius, nešiklis, kuris įneša DNR seką, kuri koduoja viruso baltymą. Tai yra tas pats vakcinų taikinys kaip ir RNR vakcinos atveju“, – aiškino mokslininkė.

Kuo skiriasi „Sputnik V“ vakcina?

Lygindama „Sputnik V“ vakcina su kitomis, A. Žvirblienė pasakojo, kad „AstraZeneca“ vakcinos atveju yra naudojamas beždžionių adenovirusas. 

„Tai gali gal žmones gąsdinti, bet vakcinų istorijoje turime pavyzdžių, kada yra naudojami kitą gyvą organizmą, ne žmogų, infekuojantys virusai arba bakterijos. Ir tai nėra nieko nuostabaus. Šiuo atveju beždžionių adenovirusas yra pasirinktas tam, kad mūsų imuninė sistema nesunaikintų to nešiklio. 

REKLAMA

Nes esmė ta, kad mes adenovirusais, kurių yra daug ir įvairių, persergame ir prieš daugelį jų jau turime imunitetą. Tai reiškia, kad suleidus žmogaus adenovirusą, kad ir modifikuotą, jį mūsų imuninė sistema greitai sunaikintų ir jis nespėtų sukelti imuninio atsako“, – dėstė profesorė.

Pašnekovė pasakojo, kada konkrečiai „Sputnik V“ vakcinos sudėtyje yra naudojami du žmogaus adenovirusai – ad26 ir ad5. Vienas jų (ad26) yra naudojamas ir „Johnson&Johnson“ vakcinoje.

Efektyvumą bus galima įvertinti tik po registracijos

„Kodėl Rusijos vakcinoje yra pasirinkti du adenovirusai? Sunku pasakyti, nes tai yra keistas pasirinkimas. Yra dvi vakcinos dozės, su pirmąją yra suleidžiamas tas ad26 adenovirusas, nes jis yra mažiau paplitęs žmonių populiacijoje, ypač Europoje. O antroje dozėje yra 5 žmogaus adenovirusas (ad5), kuris yra gana plačiai paplitęs. 

Taigi prieš antrą vakcinos dozę jau daugelis gali turėti imunitetą ir tas nešiklis gali būti sunaikintas. Ir norint tą imuniteto pasipriešinimą įveikti, vakcinoje yra naudojamos didesnės viruso dozės. Jos yra 2–3 kartus didesnės, nei, pavyzdžiui, „AstraZeneca“ vakcinoje naudojamos beždžionių adenoviruso dozės“, – aiškino A. Žvirblienė.

Anot jos, dėl šios priežasties ir tų pašalinių reakcijų gali būti daugiau. Tačiau norint tą tiksliai žinoti dar reikia palaukti, ar rusiškoji vakcina bus pateikta Europos vaistų agentūrai ir registracijai. 

„Tada, kaip ir po kiekvienos vakcinos registracijos, bus galima pasižiūrėti, kokie buvo tie pašaliniai reiškiniai, kokiam procentui žmonių jie pasireiškė. Taip pat bus galima įvertinti ir vakcinos veiksmingumą. Kol nėra oficialių registracijos duomenų, tol negalima to įvertinti. Todėl ir pareiškimai apie 90-ies procentų vakcinos efektyvumą nėra patvirtinti“, – pastebėjo imunologė.

Išankstinis atsisakymas – mažiau galimybių vakcinuoti visuomenę?

Paklausta, kaip vertinanti išankstinį Lietuvos valdžios nusistatymą nesvarstyti galimybės įsigyti „Sputnik V“ vakcinos net patvirtinus jos saugumą, profesorė sutiko, kad tai daugiau politinis sprendimas. 

REKLAMA

„Akivaizdu, kad vakcinos išties yra tapusios ir politiniu įrankiu. Šalys pradeda viena kitą kaltinti, kad sugebėjo plačiai pasiskiepti, daugiau gauti vakcinų, kaip, pavyzdžiui, Izraelis. Tad diskusijos išties persikelia iš mokslinio lauko į politinį. Todėl, manau, kiekviena valstybė ir pareiškia savo poziciją.

Dalis vakcinų gamintojų yra Europoje ir Europos Komisija net finansavo jų kūrimą. Tad ir dabar sudarytos išankstinės pirkimo sutartys su 6 gamintojais yra ne šiaip sutartys, o rodo ir įsipareigojimą finansuoti tų vakcinų kūrimą, juk iš esmės buvo investuotos tam tikros visų ES piliečių lėšos. Tai, atrodo, natūralus yra toks požiūris, kad jau finansavome vakcinų sukūrimą, o šis jau dalimi atvejų yra sėkmingai baigtas. 

Tai ar mėnesiu anksčiau, ar vėliau atsirastų vakcinų iš trečiųjų šalių, klausimas būtų, kiek tai paspartintų vakcinacijos procesą. Galbūt kokiu mėnesiu tai ir vyktų greičiau, bet politinės pasekmės turbūt būtų rimtesnės nei piliečių apsauga“, – savo nuomonę išsakė mokslininkė.

Nors dar vasarą paskelbus apie „Sputnik V“ vakcinos registraciją Rusijoje ir jos efektyvumą pasigirdo nemažai kritikos dėl nepakankamo vakcina ištirtų asmenų skaičiaus, šiuo metu situacija pasikeitusi.

„Dabar situacija yra geresnė, nes rusiška vakcina išbandyta su tūkstančiais savanorių ir tai duoda didesnį pagrindą manyti, kad ta vakcina galbūt yra efektyvi“, – sakė A. Žvirblienė.

Duomenys apžvelgti „The Lancet“

Portalas tv3.lt primena, kad vakciną nuo koronaviruso „Sputnik V“, pavadintą pagal Sovietų Sąjungos paleistą pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą, Rusija patvirtino likus keliems mėnesiams iki paskutinio klinikinių bandymų etapo pabaigos, todėl sulaukė gana skeptiško kai kurių ekspertų įvertinimo.

Tačiau trečiojo klinikinių tyrimų etapo su 20 tūkst. savanorių naujausi duomenys rodo, kad suleidus dvi vakcinos dozes jos veiksmingumas siekia daugiau nei 90 procentų.

REKLAMA

„Sputnik V“ vakcinos kūrėjai buvo kritikuojami dėl netinkamo skubėjimo, bandymo nukirsti kampus ir skaidrumo trūkumo“, – sakoma žurnale „The Lancet“ publikuotame nepriklausomame komentare, kurį parašė Redingo universiteto virusologas Ianas Jonesas ir Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos profesorė Polly Roy.

„Tačiau čia paskelbti rezultatai yra aiškūs, pademonstruotas mokslinis vakcinavimo principas, o tai reiškia, kad į kovą už COVID-19 atvejų mažinimą gali stoti dar viena vakcina“, – rašoma komentare. 

Remiantis paskelbtais rezultatais, „Sputnik V“ yra viena veiksmingiausių vakcinų nuo pandeminio koronaviruso. Jos, „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinų veiksmingumas viršija 90 procentų.

Rusija pradėjo masinį gyventojų nuo 18 metų skiepijimą „Sputnik V“, nesulaukusi trečiojo klinikinių tyrimų etapo rezultatų.

Rusišką vakciną jau registravo kelios pasaulio valstybės, tarp jų – Baltarusija, Venesuela, Bolivija ir Alžyras, skelbia prie preparato kūrimo prisidėjęs Rusijos tiesioginių investicijų fondas (RDIF). 

Sausio mėnesį, Rusijai pranešus, kad sieks registruoti savo vakciną ir Europos Sąjungoje, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pranešė, kad Vokietija pasiūlė Rusijai savo pagalbą kuriant „Sputnik V“.   

Portalas tv3.lt primena, kad reaguodami į „The Lancet“ žurnale publikuotą tyrimą, britų mokslininkai teigė, kad Jungtinė Karalystė (JK) turėtų būti atsargesnė kritikuodama kitų valstybių vakcinas.


Rašyti komentarą...
D
Darius
2021-02-16 23:52:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
COVID19 kitaip dar vadinasi SARS-2 virusu. Rusija jau mazdaug 10 metu kure vakcina nuo pirmo SARS varianto kuris pradejo pletitis azijoje 2003-ais metais. Tai manau Rusai turi pankankamai duomenu tam kad greitai ir sekmingai sukurti vakcina nuo antro SARS varianto.
Atsakyti
-9

G
Geriems
2021-02-16 21:36:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Skiepams sukurti reikia bent mažiausiai penkerių metų. Kol ištiria veiksmingumą, šalutinius poveikius, pavojų sveikatai. Ir dar kol juos patvirtina. Kai viskas būna gerai, gamintojas pats prisiima atsakomybę už savo gaminį. Jis nesikrato atsakomybės. O šiuo metu, vyksta eksperimentai su žmonėmis, nes nežinia kaip tie skiepai paveiks. Šalutiniai poveikiai gali pasireikšti ir po kelerių metų. Ne iš kart
Atsakyti
-17

L
Lena
2021-02-16 23:38:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
As is viso kaip PRIES tokias vakcinas, tai man jokio skirtumo, ji rusiska ar amerikoniska. Esu gyvenime nesirgus ir absoliuciai jokio pavojaus del to nejauciu. Politikieriai gali uzsivakcinuot visas savo vietas, kiti norintys taip pat. As puikiai gyvenu tiek be ju propagandos, tiek politikos. Sekmes.
Atsakyti
-10

SKAITYTI KOMENTARUS (53)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų