Vyriausybė nutarė teikti Prezidentui skirti Haliną Kobeckaitę Lietuvos Respublikos nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Suomijos Respublikoje
Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. rugpjūčio 28 d. Suomija buvo 6-oji pasaulio valstybė, atkūrusi diplomatinius santykius su Lietuva.
Lietuvos eksportas į Suomiją 2006 m. sudarė 319, 84 mln. Lt (92,71 mln. EUR) arba 0,82 proc. bendrojo Lietuvos eksporto. Lyginant su 2005 m., eksportas sumažėjo 1,5 proc. Eksporto struktūroje vyrauja tekstilė, tekstilės gaminiai, mediena, medienos gaminiai, mašinos, mechaniniai ir elektros įrenginiai.
Lietuvos importas (pagal prekės kilmę) iš Suomijos 2006 m. sudarė 1529,09 mln. Lt (443,21 mln. EUR) arba 2,9 proc. bendrojo Lietuvos importo. Lyginant su 2005 m., importas padidėjo 16,2 proc. Suomija užima 10 vietą importo partnerių sąraše. Importo struktūroje vyrauja mašinos ir mechaniniai bei elektros įrenginiai, transporto priemonės, chemijos ir medienos produkcija.
Lietuvos – Suomijos prekybos apyvarta 2006 m. siekė 1848,93 mln. Lt (535,92 mln. EUR). Lietuvos ir Suomijos prekybos balansas 2006 m. buvo neigiamas – 1209,25 mln. Lt (350,5 mln. EUR).
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2007 01 01 Suomijos tiesioginės investicijos Lietuvoje sudarė 1926,3 mln. Lt (558,35 mln. EUR). Suomijos tiesioginės investicijos sudarė 6,7 proc. visų tiesioginių investicijų. Pagal šį rodiklį Suomija užėmė 5–ąją vietą. Tiesioginių Lietuvos įmonių investicijų Suomijoje 2007-01-01 neužfiksuota.
Trys pramonės šakos - elektronikos, miško bei mašinų - yra varančiosios Suomijos ekonomikos jėgos. Kitas labai svarbus Suomijos ūkio konkurencingumo veiksnys yra investicijos į mokslą ir tyrimus. Suomija į šią sritį kasmet investuoja apie 5 mlrd. eurų ir pagal šį rodiklį vienam gyventojui pasaulyje nusileidžia tik Švedijai. Daugiau negu pusę šių investicijų sudaro investicijos elektronikos srityje. Lėšas skiria lygiomis dalimis valstybė, privatus sektorius ir Nokia.
Infliacija pastaruosius 5 metus nuolat buvo Mastrichto kriterijų leistinose ribose ir valstybės vykdoma monetarinė ir fiskalinė politika yra viena griežčiausių ES.
