REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pacientai jau kuris laikas raginami kreiptis į medikus ir dėl viruso baimės neatidėlioti vizitų. Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika sako tiesiai šviesiai: šiuo metu didžioji dalis medikų paskiepyti, ligoninės tampa vienomis iš saugiausių vietų.

Pacientai jau kuris laikas raginami kreiptis į medikus ir dėl viruso baimės neatidėlioti vizitų. Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika sako tiesiai šviesiai: šiuo metu didžioji dalis medikų paskiepyti, ligoninės tampa vienomis iš saugiausių vietų.

REKLAMA

Anot įstaigos vadovo, nors dar neseniai įstaiga šaukėsi pacientų ir kvietė atvykti kad ir kitą dieną, šiandien, panašu, ledai pajudėjo iš vietos. Tam impulsą davė didžiosios medikų dalies imunizacija nuo COVID-19.

„Ligoninėje neturime nė vieno užsikrėtimo žmogaus, kuris būtų paskiepytas. Taigi ligoninėje personalo atžvilgiu yra saugu. O tie, kurie nesiskiepija, dažnai testuojame. Taigi ligoninė šiandien turbūt yra saugiausia vieta iš visų sektorių, nes mūsų pasiskiepijusių yra 90 proc., tai yra žymiai daugiau nei švietimo įstaigų, darželių darbuotojų“, – pastebėjo R. Mažeika.

Kaip pažymėjo ligoninės direktorius, šiuo metu sulaukiama beveik dvigubai daugiau pacientų, kurie kreipiasi dėl planinių paslaugų.

REKLAMA
REKLAMA

„Žmonės pajuto, kad situacija pasikeitė, tad, kiek galim, tą žinutę skleidžiam“, – pridūrė jis. 

Per kelis mėnesius – į prieškarantininį laikotarpį?

Šviesesnėmis spalvomis dabartinę situaciją piešė ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos Tarybos pirmininkas Darius Steponkus. Jis pasakojo, kad teikiamų planinių paslaugų apimtys palengva auga.

REKLAMA

„Jau keletą savaičių stebime grėsmės sumažėjimą. Tam didelės įtakos turėjo vakcinavimas. Jei anksčiau kas savaitę susirgdavo dešimtys asmenų, „iškrisdavo“ skyriai, dabar nebeturime sergančių darbuotojų. 

Po vakcinacijos kartu su persirgusiais asmenimis turime beveik 80 proc. saugių darbuotojų. Taigi šiandien šia prasme gydymo įstaiga yra pakankamai saugi vieta. Tad džiugu, kad situacija yra gerėjanti. Bet, kaip vienas bičiulis yra sakęs, džiaugsmas mėgsta tylą, tad bijau prisišnekėti“, – kalbėjo jis.

Visgi pašnekovas pastebėjo, kad į ligoninę ateina ir kiti žmonės, kurie, nepaisant taikomų prevencinių priemonių, gali susirgti. Todėl ir atitinkamų saugumo priemonių toliau būtina laikytis.

REKLAMA
REKLAMA

D. Steponkus kartu neslėpė, kad sveikatos sistema yra sudėtingas mechanizmas, kurį tiek sustabdyti yra sudėtinga, tiek ir paleisti nėra lengva.

„Kas tas paslaugas staiga gautų visi žmonės, taip nebus, bet bent mūsų įstaigoje planinių paslaugų apimtys didėja dešimtimis procentų kas savaitę. Jeigu niekas nesikeis, situacija neblogės, dar smagiau – jei visuomenė gaus daugiau vakcinų, tada, manau, per kelis mėnesius įmanoma grįžti į prieškarantininį laikotarpį“, – sakė ligoninės vadovas.

Apsunkina nauja registravimosi sistema

Dar pirmojo karantino, kai buvo visiškai uždarytos planinės sveikatos paslaugos, skaudžias pasekmes matantys gydytojai teigia, kad nors pacientai palengva grįžta, skaudu ir pikta, kad esama tokių, kurie nieko neįspėję tiesiog nusprendžia neatvykti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip portalui tv3.lt teigė Kauno klinikų Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė prof. Jurgita Plisienė, besikreipiančių pacientų skaičius po truputį auga.

„Tačiau vis dar stebime, kad laisvų talonų yra net artimiausioms kelioms dienoms, o neretais atvejais užsiregistravę pacientai nepranešę neatvyksta, dėl ko labai pikta ir gaila. Pastebėjome, jog pacientams, ypač vyresnio amžiaus dažnai nepavyksta užsiregistruoti ir per naująją IPR sistemą, kuri yra labai sudėtinga registracijai ir reikalauja nemažo elektroninio raštingumo“, – atkreipė dėmesį ji. 

Kardiologė pastebėjo, kad sunkesnius, labiau užleistomis ligomis pacientus teko stebėti labiau po pirmojo karantino, kuomet planinės paslaugos buvo visai sustabdytos. 

REKLAMA

„Kita vertus, klinikos teikia trečio lygio pagalbą sudėtingiausiems pacientams, todėl pas mus visada yra daug sunkių pacientų, reikalaujančių sudėtingų sprendimų, diagnostikos ir gydymo. 

Kartu džiaugiamės, kad po truputį grįžta ir prevencijos programos pacientai, tačiau jų vis dar mažiau nei prieš karantiną.  Noriu paraginti pacientus nedelsti, laiku kreiptis į specialistus, nes širdies ir kraujagyslių ligos laiku nesuteikus pagalbos gali progresuoti, komplikuotis ir turėti liūdnesnes pasekmes“, – ragino J. Plisienė.

Nerimas dėl „sustojusios“ epidemiologinės situacijos

Visgi nors sergančiųjų COVID-19 srautai šiuo metu ligoninėse yra sumažėję, nerimą kelia sustojęs naujų atvejų kritimas. 

REKLAMA

„Dabar atvejų skaičius Lietuvoje labai aiškiai signalizuoja, kad situacija nė kiek nebegerėja, stabiliai laikosi net ir nesumažinus didelių ribojimų. Ligoninėje taip pat pacientų skaičius stabiliai laikosi – nedidėja, bet ir nebemažėja.

Labai gerai, kad vieną kovidinę reanimaciją sumažinom, dabar liko tik viena. Taip pat Šiaulių apskrityje uždarome visus kitus skyrius ir palikome tik mieste. Kituose rajonuose tikimės greitu metu uždaryti, tačiau, pavyzdžiui, Telšiuose matome, kad sergamumas yra padidėjęs. Tad tie nauji atvejai nelabai optimistiškai nuteikia. Kita vertus, nors Šiaulių apskrityje sergamumo augimo dar nejaučiame, niekas nežino realios situacijos, nes testavimo apimtys nėra didelės“, – dėstė R. Mažeika. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis priminė, kad bendras dėsningumas toks, kad ligoninių užimtumas pradeda augti praėjus 10 dienų nuo atvejų padidėjimo.

„Matoma, kad gyventojų mobilumas padidėjęs, testavimas sumažėjęs. Žinoma, nerimą kelia viruso atmainos, bet mes nežinome dėl jų, negalime visko tam nurašyti. Bet kad visuomenėje atvejų yra, tai akivaizdu“, – sakė jis.

Stebi netolygumus tarp savivaldybių

Komentuodama naujausią COVID-19 plitimo situaciją vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė po Vyriausiosios ekstremalių situacijų komisijos posėdžio pabrėžė, kad situacija šalyje netolygi.

„Labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį, kad pastarąją savaitę daugėja savivaldybių, kurių sergamumo rodiklis didėja. Ir jų skaičius šiandien siekia apie 30. Tas pats pastebėtina ir apie procentinę teigiamų testų dalį – tokių savivaldybių skaičius daugėja. Taigi situacija savivaldybėse yra nevienoda, šiandien turime bent 12 savivaldybių, kur situacija prilyginama D karantino scenarijui ir 11, kuriose situacija jau geresnė ir jos nuspalvintos geltona spalva. Tai reiškia, kad jose sergamumas yra mažiau nei 100 ir teigiamų procentų dalis mažiau nei 4 procentai“, – komentavo ji.

REKLAMA

Epidemiologė dėstė, kad epidemiologinė kreivė kiek sustojo kilti, tačiau, gera žinia, kad sumažėjo ir mirštamumas.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 243 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 251,4 atvejo.

Lietuva šiuo metu yra 15-oje vietoje tarp kitų Europos Sąjungos šalių pagal sergamumą ir 9 pagal mirštamumo rodiklius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų