Lietuvoje viešėjusi europarlamentarų delegacija negailėjo pagyrų Vilniaus – Europos kultūros sostinės programai, tačiau paragino greičiau spręsti egzistuojančias biurokratines problemas.
Birželio 25-27 dienomis sostinėje apsilankę Europos Parlamento (EP) Kultūros ir švietimo komiteto nariai susitiko su Lietuvos kultūros ministru bei švietimo ir mokslo viceministre, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariais, Vilniaus meru Juozu Imbrasu ir viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ atstovais, domėjosi, kaip įgyvendinama „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ programa.
„Įvertinti padėtį per dvi dienas sunku. Tačiau delegacijos nariams susidarė įspūdis, jog Vilnius jau dabar yra labai pažengęs šio projekto rėmuose, ir kadangi dar turime gerą pusmetį iki 2009 metų pradžios, mūsų išvada būtų vienareikšmiška, kad projektas bus įgyvendintas sėkmingai“, – spaudos konferencijoje penktadienį teigė delegacijos narė, europarlamentarė nuo Lietuvos Jolanta Dičkutė.
Anot jos, teigiamą įspūdį paliko ir apsilankymas programą įgyvendinančioje viešojoje įstaigoje „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“.
„Mus domino pamatyti, kiek tose spekuliacijose, kad įstaiga dirba netinkamai, yra tiesos. Galiu pasakyti, kad toks įspūdis tikrai nesusidarė, kad įstaiga dirba blogai. Galbūt tas požiūris negali būti visiškai objektyvus, nežinant finansinių detalių, bet žiūrint iš aktyviosios programos įgyvendinimo pusės, aš manau, kad viskas vyksta tikrai gerai“, – sakė europarlamentarė.
Nepaisant to, anot J. Dičkutės, būtina šalinti egzistuojančias biurokratines kliūtis, kurios dabar apsunkina įstaigos darbą bei trukdo programos įgyvendinimą.
„Buvo padaryta klaida, kada buvo steigiama viešoji įstaiga ir tam tikros funkcijos liko Kultūros ministerijos pusėje, kuomet projekto įgyvendinimas tenka viešajai įstaigai. Dėl šios sisteminės klaidos atsiranda problemos, kurias ir įvardijo auditas. Dabar viešoji įstaiga dirba sunkiomis sąlygomis, kaltinimų fone, ir būtų labai gaila, jei toks gražus projektas, kurį visi remia ir palaiko, sužlugtų dėl kažkokių biurokratinių dalykų“, – kalbėjo J. Dičkutė.
Pasak jos, egzistuojančios problemos gana lengvai išsprendžiamos, tačiau pastebima politinės valios stoka ir nenoras tai daryti.
Europarlamentarė nuo Lenkijos Grazyna Staniszewska pastebėjo, jog Vilniaus pasirengimą 2009 metams galima palyginti su situacija Krokuvoje, kuri Europos kultūros sostine buvo 2001 metais.
„Tuomet nei Lenkija, nei Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos narėmis. Be to, Krokuva šį titulą dalinosi su dar penkiais miestais. Vilnius kitais metais vienintelis reprezentuos naująsias Europos Sąjungos nares, todėl jam tenka didelė atsakomybė. Vilniaus pristatyta programa nustatys tam tikrą standartą, į kurį vėliau lygiuosis būsimos Europos kultūros sostinės“, – kalbėjo europarlamentarė.
Jos teigimu, su vienokiomis ar kitokiomis kliūtimis susiduria visi Europos kultūros sostinės projektų įgyvendintojai. Lietuva, jos manymu, dar turi laiko kliūtis pašalinti ir tinkamai pasiruošti projekto renginiams.
„Iki programos pradžios liko nedaug laiko - pusė metų. Dabar jau nėra laiko nesutarimams, asmeniniams interesams ir ambicijoms. Jei nesutarimų išspręsti nepavyks, visas šio renginio vardas gali būti sukompromituotas. Europos kultūros sostinės renkamos 6 metams į priekį, kad būtų pakankamai laiko pasiruošti, bet nepaisant to, projektus realizuojant krizių neišvengiama. Pradžioje kiekvienas svajoja, kad sava šalis, savas miestas reprezentuotų Europos kultūrą, tačiau vėliau nesutarimai, asmeninės ambicijos ir politika įsiterpia, ir tai dažnai trukdo darbui. Dabar programos rengėjai Lietuvoje turi paskutinę galimybę sutelkti visas jėgas tam, kad ne tik inauguracinis renginys, bet visi metų renginiai vyktų sklandžiai ir sėkmingai“, – teigė G. Staniszewska.
Anot jos, Vilniaus rengiama programa atrodo įdomi ir išskirtinė, ji ne tik supažindina su miesto ir Lietuvos kultūra, bet taip pat kiek kitu kampu kviečia iš naujo atrasti tai, kas lietuviams galbūt jau pažįstama, nori pritraukti ne tik svečius iš užsienio, bet ir vietinius gyventojus.
Europarlamentarės J. Dičkutės teigimu, taip pat svarbu, kad renginiai būtų prieinami kuo didesnei visuomenės daliai.
„Delegacijos nariams įspūdį paliko nauji projekto sumanymai, tačiau buvo keliamas klausimas dėl kai kurių renginių, kurie ne taip gerai reprezentuoja Lietuvos kultūrą. Mano asmenine nuomone, kai kurie renginiai nėra plačiajai visuomenei Lietuvoje labai patrauklūs“, – sakė J. Dičkutė.
EP Kultūros ir švietimo komitetas atsakingas už kasmetinio Europos kultūros sostinės renginio organizavimo priežiūrą. Jo atstovai reguliariai lankosi Europos kultūros sostine nominuotuose miestuose bei susitinka su atrankos komisijos nariais.
Vilnius Europos kultūros sostine taps 2009 metais. Šiuo titulu Lietuvos sostinė dalinsis su Austrijos miestu Lincu.
Europos kultūros sostine tapsiantis Vilnius žada pristatyti plačią kultūrinę programą, kurioje savo sumanymus realizuos menininkai, jaunimas, visuomeninės organizacijos, bendruomenės.
Programos viziją atspindi pagrindinė jos koncepcija „Kultūra gyvai“, pabrėžianti, jog kultūra yra integrali kasdieninio gyvenimo dalis, o jos kūrime dalyvauja kiekvienas.
