Siekiant karjeros darbe moterims dažniau stinga ryžto ir pasitikėjimo savo jėgomis, mokslo srityje koją neretai pakiša stereotipai.
Kaip rodo Nacionalinės jaunimo ir studentų agentūros užsakymu atlikta Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų apklausa, nors studijuoja ir aukštąjį išsilavinimą įgyja daugiau moterų, darbo rinkoje jos užima blogesnes pozicijas ir uždirba gerokai mažiau nei vyrai.
Anot tyrimą atlikusios bendrovės "Spinter tyrimai" projektų direktorė Raimondos Mikalajūnaitės, abiejų lyčių absolventai pripažįsta, jog karjerą labiausiai lemia įgytos žinios ir profesiniai sugebėjimai (66 proc.), pasitikėjimas savimi (52 proc.). Moterys dažniau mano, jog tam įtakos turi pažintys, vyrai labiau akcentuoja palankias aplinkybes ir sugebėjimą atsidurti reikiamu laiku reikiamoje vietoje.
"Tačiau atlyginimų vertinimai rodo ryškius lyčių skirtumus: vyrai dažniau nei moterys nurodo dirbantys geriau apmokamą darbą", - pristatydama tyrimo rezultatus spaudos konferencijoje pirmadienį teigė R.Mikalajūnaitė.
Tyrimo duomenimis, 50 proc. apklaustųjų nurodė ketinantys siekti karjeros, 22 proc. tokių planų neturi, tačiau norėtų tapti savo srities profesionalais. Visgi į karjerą orientuotus lūkesčius dažniau išsakė vyrai, o moteris dažniau tenkina bendras profesinis tobulėjimas.
Daugiau nei pusė (57 proc.) respondentų sutinka, jog baigę tas pačias studijas ir būdami panašioje situacijoje, bet priešingos lyties, jie būtų pasiekę tiek pat, kiek dabar. Moterys tokios nuomonės laikėsi dažniau, tuo metu vyrai mano, kad būdami priešingos lyties, jie būtų pasiekę mažiau.
Dauguma (72 proc.) absolventų vadovas darbe - vyras. Nors didesnė dalis (64 proc.) tvirtina nematantys skirtumo dėl vadovo lyties, vyrai dažniau nei moterys pageidautų tos pačios lyties vadovo.
Daugiau nei pusė (56 proc.) absolventų sutinka, jog jų darbovietėje galimybė siekti karjeros yra vienoda tiek vyrams, tiek moterims. 34 proc. (dažniau vyrai) mano, kad pirmenybė teikiama vyrams, 7 proc. manymu, karjerą lengviau daryti moterims.
Pasak R.Mikalajūnaitės, vyrai dažniau linkę rizikuoti, jie dažniau renkasi geriau apmokamą darbą net ir nebūdami tikri, jog galės kokybiškai vykdyti pareigas. Be to, karjeros siekiančius vyrus rečiau nei moteris atbaido būtinybė dirbti viršvalandžius.
"Tad pagrindinės priežastys, lemiančios esamą rinkos segregaciją, - mažesnis moterų pasitikėjimas savimi profesinėje srityje, nepakankamas iniciatyvumas, mažesni sau keliami lūkesčiai ir reikalavimai karjeros atžvilgiu", - teigė R.Mikalajūnaitė.
Tuo metu Lietuvos mokslininkų apklausa parodė, jog pagrindine kliūtimi moterims siekiant mokslinių laipsnių tampa egzistuojantys stereotipai bei sunkumai derinant įvairius socialinius vaidmenis.
"Daugumos respondentų nuomone, mažesnį moterų dalyvavimą švietimo ir mokslo sistemos valdyme bei aukštesnio mokslinio, pedagoginio laipsnio siekiuose lemia išorinės asmeninės priežastys. Moterys dažnai nurodė ir išorines struktūrines priežastis. Tiesiog pati struktūra, pačios mokslo institucijos to neskatina", - sakė "Spinter tyrimų" projektų direktorė.
Tyrimas atskleidė skirtingą moterų bei vyrų požiūrį į sąlygas siekti mokslinės ar pedagoginės karjeros. Vyrai dažniau mano, jog šios sąlygos yra vienodos abiems lytims, tuo metu moterys dažniau linkę su šiuo teiginiu nesutinka.
Didžioji dalis tyrime dalyvavusių moterų pripažino, jog jei jos būtų vyrai, siektų aukštesnio mokslinio (65 proc.) ar pedagoginio (60 proc.) laipsnio. 68 proc. apklaustų moterų teigė, jog būdamos vyrais dalyvautų mokslo įstaigos valdyme.
Tam tikrą stereotipų vaidmenį mokslinėje veikloje, anot R.Mikalajūnaitės, patvirtina ir žmogiškųjų savybių analizė.
"Tyrimo dalyviai akcentavo, jog geras mokslininkas turi pasižymėti analitiniu mąstymu, atvirumu naujovėms, įžvalgumu, susikoncentravimu. Dominuojančios savybės vėliau buvo dažniausiai priskiriamos vyrams. Tik trečioje ketvirtoje vietoje esančios savybės, tokios kaip kruopštumas ar kūrybiškumas, buvo priskirtos moterims", - kalbėjo specialistė.
