Kauno Romainių priemiesčio bendruomenės centro lyderė, technikos mokslų daktarė Gėlė Minkuvienė siūlo Seimui priimti ąžuolo įstatymą, nes bendruomenei ir keliems retiems vabalams tik per trejus metus pavyko išgelbėti nuo išparceliavimo šimtametį Romainių ąžuolyną, kuriame VII-XII a. Buvo šventasis pagonių gojus.
Kauno valdžia 2001 m. nusprendė, jog Romainių ąžuolynas yra miško parkas, tačiau pamiršo nustatyti tikslias jo ribas. Vos praėjus metams, naujajame parke buvo suformuoti prieškario savininkų palikuonims grąžintini sklypai.
Valdžia nepadėjo...
Romainių bendruomenė, apie 30 žmonių, gindami ąžuolus kreipėsi į miesto savivaldybę ir Kauno apskritį, tačiau veltui. Nors Seimo priimtame Miškų įstatyme numatyta, jog miestų miškai priskirti valstybinės reikšmės miškams.
...padėjo vabalai ir...
Aktyviesiems kauniečiams teko už savo privačias lėšas samdyti advokatą, kreiptis į miesto apylinkės prokuratūrą, kad gintų viešąjį interesą.
Ąžuolynui gelbėti buvo pasitelkti ir gamtininkai, jie įrodė, jog ąžuolyne gyvena 192 vabalų rūšys. Iš jų trys, aštuoniataškis auksavabalis, niūraspalvis auksavabalis ir ąžuolinis skaptukas, įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą. Vienas vabalų yra retai pasitaikantis visoje Europoje.
Išgirdę apie Romainių radinį, susidomėjo Švedijos entomologai. Tad šimtamečius ąžuolus nuo sunaikinimo saugojo mažytis vabalas. Mat jei vieno hektaro teritorijoje randamas bent vienas auksavabalis, ši teritorija turi būti saugoma.
Tik šių metų rugpjūtį, bendruomenei perėjus visas teismų pakopas, pavyko apginti visiems kauniečiams priklausančius Romainių šimtamečius medžius. Nors atsakovas šioje civilinėje byloje buvo ne bet kas, o Kauno apskrities viršininko administracija. Mat Kauno miesto žemė priklauso apskričiai.
...medžių amžius
ąžuolus gelbėjo ir jų amžius. Mat jie, nors šimtamečiai, dar nesulaukę 220 metų, tai yra, brandos amžiaus, kai Lietuvos įstatymai jau leidžia ąžuolus kirsti. O paprastuose miškuose, nepriklausančiuose valstybiniams miškams bei parkams, ąžuolus galima versti net nesulaukus jų šimtmečio.
G.Minkuvienė stebėjosi, kodėl nė vienam politikui, rudeniop susiruošusiam į naująjį Seimą, nekyla mintis eksploatuoti ąžuolo įstatymo projekto temos.
„Imk tokią temą ir plėtok! Visuomenė visada palaikys. Vabalą saugo švedų iniciatyva, o ąžuolo – beveik niekas. Juk tai mūsų nacionalinis pasididžiavimas. Unikalus medis. Sulaukia tūkstantmečio. 300 metų auga, 300 metų stovi subrendęs, o likusius 300 metų tyliai miršta. Bet vis vien kupinas gyvybės, nes žaliuoja, o jo šakose bei drevėse gyvena paukščiai ir kita įvairi fauna. Vienos ąžuolo gyvenimo atkarpos pakanka net trims žmonių kartoms. Mes, kol gynėme viešąjį interesą, gerokai prisilesėme neigiamų emocijų. Bet apgynėme“, - kalbėjo G.Minkuvienė.
