Biržų tvirtovės kieme, arsenale, jau kurį laiką vyksta archeologiniai tyrinėjimai. Jų tikslas, kaip sakė tyrimų vadovė archeologė Roma Songailaitė, kuo daugiau sužinoti apie arsenalo istoriją, jo vidų, surinkti kuo daugiau istorinės informacijos būsimam arsenalo atstatymui. Rasta archeologinė medžiaga papildys istoriko Deimanto Karvelio renkamą medžiagą apie Biržų arsenalą rašytiniuose šaltiniuose.
Kaip teigė R. Songailaitė, jau 1983–1984 metais, kasant trasą vandentiekiui ir vykdant arsenalo žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus, buvo aptikti arsenalo pamatai ir ištirta viena patalpa – priemenė. Tų tyrinėjimų metu rastą grindinį gali pamatyti kiekvienas, apsilankęs tvirtovės teritorijoje. Anuomet kitos dvi patalpos nebuvo atidengtos, todėl šiuo metu darbai vyksta vienoje iš jų.
Arsenalas arba cekhauzas (vok. zeughaus, cajghaus, czekhaus; lot. armamentarium ) – XIV–XVII a. ginklų sandėlis, pastatas, kuriame buvo laikomos patrankos, jų eksploatavimo inventorius ir rankiniai ginklai. Istoriniuose šaltiniuose galima rasti žinių, kad pirmasis Biržų arsenalas buvo pradėtas statyti apie 1612-1613 metus.
Didžiausi privatūs arsenalai tuo metu LDK buvo Radvilų tvirtovėse Biržuose ir Nesvyžiuje. Biržų arsenalas iki 1625 m. buvo laikomas vienu geriausių valstybėje, nenusileidžiančiu net karaliaus cekhauzams, o kunigaikščius Radvilas galima drąsiai vadinti artilerijos srities žinovais ir globėjais.
Cekhauzo personalą sudarydavo urėdininkai ir amatininkai. Pirmieji buvo atsakingi už cekhauzo ir jo inventoriaus funkcionavimą - cekvartas, patrankininkai, parako prižiūrėtojas, antrieji eksploatavo bei taisė ginkluotę ir kitą amuniciją - ginklininkai, parakininkai, šaltkalviai, kalviai, račiai, staliai, būgnininkai. Pačiame arsenale už viską buvo atsakingas cekvartas.
1625 m. švedai sugriovė senąjį arsenalą, tad 1637 m. pradėjus vėl atstatyti Biržų tvirtovę, su meistrais buvo sudaryta atskira sutartis dėl cekhauso remonto, dėl naujo pastato statybos. 1637–1639 m. duomenimis, Biržų cekhauzas patrankų skaičiumi nusileido tik Varšuvos, Pucko, Marienburgo valdovo arsenalams, bet pranoko Gdansko, Lvovo, Baro, Kamieneco cekhauzus.
Dabartinių archeologinių tyrimų objektą – Biržų arsenalą – po 1655 metų karų pabaigė statyti kunigaikštis Boguslavas Radvila. 1704 m. švedų generolo Adamo Levenhaupto įsakymu buvo išsprogdinta ir sugriauta Biržų tvirtovė su visais pastatais, tad tokie archeologiniai kasinėjimai ir suteikia istorijai, mokslui, žmonėms žinių apie to meto karybą, statybas, ginkluotę.
